— Linai, juk tu esi konservatorių (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos) narys, taigi pasakyk man — nejaugi partija jau tikrai nusprendė, kad kandidatu kels Ingridą Šimonytę? Man atrodė, kad Vygaudo Ušacko kandidatūra yra labiau pageidautina. Juolab, kad jo didžiulė patirtis tarptautinėje politikoje — didelis kandidato į prezidentus pliusas.
— Suprask tu, Sauliau, Ušackas — asmenybė, kuri ne visada įsiklauso į partijos vadovybės nuomonę. Jo priešgynumas gali iškrėsti žiaurią išdaigą bendrajai Lietuvos politikos linijai dėl konfrontacijos su Rusija. Juk Ušackas ilgą laiką buvo Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje ir labai gerai atlikdavo savo darbą. Tai reiškia, kad gali pasikliauti bendra Europos tendencija gerinti santykius su Kremliumi. Mes negalime to leisti. O štai Ingrida Šimonytė — tiksli Dalios Grybauskaitės kopija: pareiginga, tvirta ir niekada neprieštaravo partijos vadovybei. Be to, ji, kaip ir Dalia Grybauskaitė, nėra apsunkinta šeimos ryšių, taigi ji skirs darbui visas 24 valandas per parą. Be to, jos amžius leidžia spėti, kad ji sugebės pakartoti Grybauskaitės sėkmę ir išdirbti dvi kadencijas. Juolab, kad jos abi dirbo Lietuvos finansų ministrėmis.
— O kas čia blogo, jei pradėsime kurti santykius su Rusija ne per beprotišką rusofobijos prizmę, o ekonominės naudos atžvilgiu? Galų gale, atėjo laikas iškelti ekonomiką prieš politiką, paaukoti trumpalaikius politinius dividendus vardan ilgalaikių valstybės ekonominių interesų. Galbūt emigracija sustos, jei lietuviai pajus šalies gyvenimo pagerėjimą dėl adekvačių energijos šaltinių kainų ir pelningos prekybos su kaimynais iš Rytų.
— Sauliau, tu samprotauji kaip baisiausias propagandininkas ir valstybės saugumo kenkėjas! Kaip mes galime iškeisti savo laisve į kažkokius Rusijos ar Baltarusijos rublius? Mes daugiau nebenorime turėti neiko bendro su jais.
— O kodėl tuomet didžiausią dujų dalį iki šiol perkame iš Rusijos? Juk ekonomistai, kuriems, beje, priskiria save Grybauskaitė bei Šimonytė, privalo pajungti savo sveiką protą vardan ekonominio tikslingumo, o ne politinio populizmo. Norėčiau, kad mūsų būsimasis prezidentas vadovautųsi šiais principais, o ne savo apgaulinga šlove tarp ES šalių prezidentų ir ministrų pirmininkų...
