Tiesa, su aritmetika jos turi problemų — kiekvieną kartą gauna naują rezultatą. Ir visi neteisingi. Istorijos atžvilgiu — tas pats, rašo "Sputnik Estija" radijo autorius Vladimiras Barsegianas.
Estijos teisingumo ministras Urmas Reinsalu mėgsta skaičiuoti labiau nei kas nors kitas. Žinoma, jis jau suskaičiavo visus laiptelius savo ministerijoje ir visus pastato langus. Kartu jis skaičiuoja ir valstybiniame lygmenyje. Jau daugelį metų jo manija — siekis nustatyti žalą, kurią Estija patyrė vadinamosios sovietinės okupacijos metu.
Laikotarpis, kai šalies teritorijoje apsistojo mundurais su svastika pasidabinę žmonės, Urmaso nedomina. Tiksliau, žinoma, domina, bet ne ekonomikos prasme. Nacis ponas Reinsalu myli pastarąjį vaikiška meile ir bando parodyti šį jausmą kaskart, kai pasitaiko proga.
Tačiau tai yra kitos istorijos tema, o mes grįšime prie tikro arijaus ir kovotojo su viskuo, kas susiję su TSRS, kuris vadovaujasi komisijos aritmetiniais skaičiavimais.
Apskaičiuota, kad suma, kurią būtų malonu gauti iš Rusijos, kaip iš TSRS įpėdinės, yra 89 mlrd. rublių. O jei perskaičiuotume eurais — 1,2 milijardo eurų.
Tai dar kuklūs skaičiai, nes pagal anksčiau paskelbtas kitos Estijos komisijos ataskaitas ši suma siekė 49 mlrd. JAV dolerių.
Žaidimas, pavadintas "Mokėti ir atgailauti", būtent to nori iš Maskvos trys Baltijos šalys, tęsiasi daugiau nei ketvirtį amžiaus. Tam, kad procesas taptų solidesnis, sukuriamos atitinkamos komisijos, "nepriklausomi" ekspertai kruopščiai vertina Latvijos, Estijos ir Lietuvos patirtą "žalą". Tada plačiajai visuomenei pristatoma kita suma, kurios reikia prašyti iš Maskvos. Pavyzdžiui, 2014 metų rugsėjį Latvijos komisijos narė Rūta Pazdera, apskaičiuodama sovietinės okupacijos žalą, paskelbė 300 mlrd. eurų sumą. Lietuvoje per ketvirtį amžiaus apskaičiuota žalos suma keitėsi nuo 20 mlrd. dolerių 2000 metais iki 834 mlrd. JAV dolerių 2012 metais.
Kiekvienas turės bent tris Rusijos vergus. Didžioji baltų svajonė >>
Ekspertų nuomone, vienintelis organas, kuris hipotetiškai galėtų apsvarstyti Rygos, Talino ir Vilnius reikalaujamas kompensacijas, yra JTO Tarptautinis Teismas. Tačiau vien tik faktas, kad "sovietinės okupacijos" "žalai" atlyginti reikalingas Baltijos šalių ieškinys, turės labai nepalankių teisinių pasekmių šių respublikų elitui. Nuostolių atlyginimas yra jurisprudencijos klasika: reikia nustatyti neteisėtą veiksmą ("okupaciją"), žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėto veiksmo ir žalos, bei atsakovo kaltę.
Ekspertų teigimu, Baltijos šalių gyventojai suklups ties pirmąja sąvoka, nes "okupacija" yra karoinis nusikaltimas. Kuris baudžiamasis teismas ją nustatė ir ar yra bent vienas nuteistasis? Tokio nėra. Štai todėl Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje toliau skaičiuojamos ir perskaičiuojamos "žalos" sumos bei kiekvieną kartą pateikiami nauji skaičiai.
Tokių veiksmų tikslas, greičiausiai, yra sukurti nuolatinį dirgiklį trijų Baltijos šalių ir Rusijos tarpvalstybiniuose santykiuose. Dirgiklis, kuris galėtų neigiamai veikti bet kokius bandymus normalizuoti šiuos santykius.
Toks grynai techninis dalykas, padedantis keblioje padėtyje, kuris neleidžia konfliktui išnykti. Būtina užduoti sau klausimą — kam tai naudinga? Atsakymas akivaizdus — tiems, kurie sukelia konfliktą po konflikto posovietinėje erdvėje, sukurdami nestabilumo juostą aplink Rusijos sienas. Stengdamiesi, jei ne sunaikinti didingą valstybę, bent jau labai apsunkinti jos gyvenimą.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
