Vokietija ketina išplėsti saugių šalių sąrašą dar 14 valstybių. Tarp jų yra ir Ukraina. Daroma tai tam, kad migrantus iš šių šalių būtų galima deportuoti į jų tėvynę supaprastinta tvarka, rašo Sputnik radijo autorė Darja Čerednik.
Sąrašas sudaromas, remiantis statistiniais duomenimis: jei per kelerius metus Vokietijos migracijos tarnybos patenkina mažiau kaip penkis procentus šių šalių piliečių prieglobsčio prašymų, tada šiose šalyse nėra grėsmės gyventojams.
Žinoma, galutiniam sprendimui turi reikšmę ir tam tikri ES reikalavimai, kuriuos reikia atitikti, ir Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo pritarimas, ir specialiųjų tarnybų, kurios turi įvertinti, ar šalyje yra kankinimų, nežmoniško elgesio ar ginkluotų konfliktų grėsmė, išvados. Bet visa tai jau vėliau. O iš pradžių šis sąrašas sudaromas visgi kitu principu. Kitaip visiškai neaišku, kaip į jį galėjo patekti, pavyzdžiui, Centrinė Afrikos Respublika, Bisau Gvinėja ar Pakistanas. Tai tikrai saugumo ir ramybės salos nestabilumo vandenyne.
Peršasi išvada, kad į saugių šalių sąrašą, greičiausiai, patenka valstybės, kurių migrantai ir prieglobsčio prašytojai, švelniai tariant, įkyrėjo Vokietijos valdžiai, ir ji nori atsikratyti jų be nereikalingų problemų. Tai reiškia, kad Ukrainos piliečių srautas, kuris plūstelėjo į Vokietiją po Maidano ir bevizio režimo įvedimo, atrodo, pradėjo kelti Berlynui didelę įtampą. Bet tai buvo tikėtina. Gali būti, kad kitas žingsnis bus to paties bevizio režimo ukrainiečiams blokavimas. Juk ne veltui prieš jį įvesdama ES parengė jo panaikinimo sąlygas. Tačiau būtų gerai, jei reikalas apsiribotų tik sunkumais, susijusiais su migracija ir prieglobsčio gavimu Europoje. Kritika Ukrainai byra kaip iš gausybės rago. Vengrija ketina nuteisti Kijevą už Ukrainos ir ES asociacijos susitarimo pažeidimą. Be to, ir visus siūlus, vedančius į NATO, nutraukia.
Pasaulio bankas dar šliūkšteli žibalo į ugnį. Jo analitikai priėjo prie išvados, kad Ukraina taip ir nepasinaudojo visomis gėrybėmis, kurias jai davė susitarimas dėl asociacijos su ES. Esą, nesugebėjo "nezaležnaja" ("nepriklausoma") nei technologijų įvaldyti, nei netgi rinkų. Pasaulio banko ataskaitoje taip ir teigiama: "Ukraina turi strategiškai svarbią geografinę padėtį..., didžiausius Europoje derlingų žemių plotus, didelį gyventojų skaičių su aukštu išsilavinimo lygiu. Be to, šalis pasirašė 2015 metais asociacijos su ES susitarimą... Visa tai atveria Ukrainai dideles galimybes didinti produkcijos su didele pridėtine verte eksporto apimtis... Tačiau nauda, susijusios su atvirumu prekybai, tarp jų ir technologijų bei žinių srautu, iki šiol lieka labai maža".
Trumpai tariant, europiečiai nustojo kukliai nutylėti Ukrainos problemas. Ir net nusprendė atsikratyti jų. O tai jau ne varpelis, bet tikras aliarmas. Kijevas turi apie ką susimąstyti.
