VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Daugiau nei 60 proc. gyventojų sutinka krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP. Pusė iš jų sutiktų gynybai išleisti daugiau, praneša RIA Novosti su nuoroda į agentūros ELTA užsakytą visuomenės nuomonės tyrimą.
Rugsėjo mėnesį kelių parlamentinių partijų vadovai pasirašė susitarimą "Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių", kuris įpareigoja padidinti gynybos finansavimą, kad kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP.
"Rugsėjo 24-spalio 7 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 14 proc. respondentų palaiko didžiosios dalies politinių partijų pasirašytą susitarimą. 13 proc. apklaustųjų norėtų, kad analogiškas nuošimtis būtų skiriamas greičiau - 2025-aisiais. 36 proc. apklausos dalyvių sakė maną, kad toliau didinti išlaidų gynybai nereikia, nes pakanka įgyvendinti minimalų NATO reikalavimą skiriant 2 proc. BVP", — rašoma tyrimo ataskaitoje.
Be to tyrimo duomenimis, 29 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad išlaidos valstybės gynybai turėtų būti sumažintos, lėšos turėtų būti skiriamos kitoms sritims; 8 proc. respondentų šiais klausimais nepareiškė jokios nuomonės.
Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad moterys ir vyresni nei 50 metų gyventojai, mažų miestų gyventojai, respondentai, turintys vidurinį ar profesinį išsilavinimą, mažas šeimos pajamas turintys asmenys, pensininkai, rusų tautybės gyventojai pasisakė už gynybos finansavimo mažinimą ir lėšų nukreipimą į kitas sritis.
Už gynybos finansavimo didinimą iki 2030 metų ar 2025 metų pasisakė dauguma vyresnių nei 30-49 metų vyrų, dideles šeimos pajamas turinčių respondentų su aukštuoju išsilavinimu.
Gyventojų apklausą atliko "Baltijos tyrimai" pagal ELTA užsakymą rugsėjo 24 — spalio 7 dienomis. Tyrime apklausta tūkstantis 18 metų amžiaus ir vyresnių respondentų. Paklaida — iki 3 proc.
Vyriausybės nutarimu "Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių" įsipareigojama nuosekliai didinti gynybos finansavimą, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto – puse procentinio punkto daugiau nei planuojama šiais metais.
Įvykdysime ir viršysime: Lietuva nušluostys nosį visoms NATO narėms >>
2018 metais Lietuvos valstybės biudžete nurodoma, kad respublikos gynybos finansavimas sieks 2,006% BVP — 873 milijonus eurų, tačiau dėl lėto šalies ekonomikos augimo šis skaičius sumažėjo. Praėjusiais metais Lietuva gynybos reikmėms skyrė 723,8 mln. eurų, tai yra 1,8 proc. BVP.
2014 metais Bukarešte vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys savo gynybos išlaidas padidins iki 2 proc. BVP.
Tačiau NATO 2017 metų birželio duomenimis, iš 29 bloko narių bent 2 proc. BVP gynybai skyrė tik JAV, Graikija, Didžioji Britanija, Estija, Rumunija ir Lenkija.
JAV prezidentas Donaldas Trampas, vos atėjęs į valdžią, pradėjo primygtinai reikalauti, kad NATO sąjungininkai įgyvendintų susitarimus. Liepos mėnesį vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje jis ne tik iškėlė klausimą dėl gynybos išlaidų iki 2 proc. BVP, bet ir nustatė naują 4 proc. ribą.
