VILNIUS, spalio 26 – Sputnik. Spalio 29 dieną vyks neformalus Europos Sąjungos šalių aplinkos ir transporto ministrų susitikimas, kuriame numatoma aptarti ES valstybių pasirengimą atsisakyti sezoninio laiko keitimo.
Susitikime Lietuvai atostovaus susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
"Šiemet Europos Sąjungos mastu surengtoje apklausoje dėl laiko keitimo net 84 proc. dalyvavusiųjų pasisakė prieš sezoninį laiko keitimą, todėl išties sveikintina greita Europos Komisijos reakcija ir atsižvelgimas į šalių gyventojų pareikštą nuomonę", – sako susisiekimo ministras.
Šių metų vasarą Europos Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Lietuvos bei Suomijos prašymus, dėl sezoninio laiko keitimo surengė viešą ES gyventojų apklausą, kurioje buvo gauta apie 4,6 mln. atsakymų: 84 proc. respondentų pritarė, kad būtų atsisakyta laiko keitimo du kartus per metus, o 16 proc. respondentų norėjo palikti galioti esamą sistemą.
Atsižvelgdama į šiuos rezultatus, rugsėjo 13 dieną EK pasiūlė ES mastu panaikinti sezoninį laiko keitimą. Pagal EK pasiūlymą ES valstybės narės turės pačios nuspręsti, kurį laiką – vasaros ar žiemos – jos norės pasirinkti nuolatiniu.
Šiuo metu dėl pasiūlymo vyksta derybos, nes ES valstybėms narėms ir Europos Parlamentui reikia sutarti, nuo kurių metų atsisakyti sezoninio laiko keitimo. Lietuva siekia, kad šis sprendimas būtų priimtas kuo greičiau.
Lietuvoje sprendžiant dėl nuolatinio vasaros ar žiemos laiko pasirinkimo numatoma atlikti visuomenės nuomonės tyrimą, surengti viešąsias konsultacijas, taip pat tartis su kaimyninėmis šalimis.
Jei laiko keitimo būtų atsisakyta, Lietuva norėtų, kad pirmenybė būtų teikiama nuolatiniam vasaros laikui.
Lietuvoje vasaros laikas pradėtas taikyti 1981-1989 metais. Jis buvo panaikintas 2000 metais, tačiau nuo 2003-iųjų sausio 1 dienos vėl buvo įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.
Vasaros laikas kasmet įvedamas daugumoje Europos ir Šiaurės Amerikos šalių. Šios tvarkos šalininkai sako, kad ilgesni šviesūs vasaros vakarai leidžia sutaupyti energijos, skatina žmones būti lauke, mažina eismo nelaimių, nusikalstamumo riziką.
Kritikai teigia, kad kasmetinis ritualas erzina žmones, galimi trumpalaikiai sveikatos sutrikimai, gyventojai pasigenda akivaizdžių ekonominės naudos įrodymų.
