VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Baltijos šalys abejoja, kad galės gauti kompensaciją iš Rusijos už "sovietų okupaciją", praneša "Parlamentskaja gazeta".
Tokią nuomonę išreiškė Baltijos šalių, dalyvaujančių Baltijos Asamblėjoje Vilniuje, parlamentų vadovai.
Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad respublikos šiuo klausimu "daugybę kartų vis atsiremdavo į sieną".
"Mes turbūt turime iškelti sau tikslus, kuriuos galime pasiekti, o tokių tikėjimo tikslų mums nereikėtų", — sakė Pranckietis.
Savo ruožtu Estijos parlamento pirmininkas Eikis Nestoras taip pat abejoja, kad "šiuo klausimu gali nutikti kas nors labai teigiamo". Tačiau Latvijos Seimo vadovė Inara Mūrniecė paragino kolegas suvienyti jėgas ir veikti kartu šiuo klausimu.
Anksčiau Latvijos ir Estijos teisingumo ministrai Dzintars Rasnačs ir Urmas Reinsalu teigė, kad Baltijos valstybės ketina reikalauti kompensacijos iš Rusijos už tariamą "sovietų okupaciją". Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė pasiskundė, kad respublikos vadovybė neskiria pinigų šiai žalai apskaičiuoti.
Vėliau Estijos komisija apskaičiavo, kad žala už vadinamąją "sovietų okupaciją" sudarė apie 89 milijardus rublių (pagal dabartinį kursą tai sudaro 1,2 milijardo eurų). Tačiau prieš tai Estijos užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris pareiškė, kad nemano, jog būtų protinga reikalauti iš Rusijos kompensuoti žalą už "sovietų okupaciją". Ministras pabrėžė, kad tokie pasiūlymai neturi respublikos partnerių palaikymo.
Kremlius, komentuodamas Baltijos šalių valdžių ketinimus, paskelbė, kad negali būti net kalbos apie jokią kompensaciją. Federacijos Tarybos Tarptautinio komiteto narys Olegas Morozovas pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinių pagrindų reikalauti atlyginti žalą.
Paguoda dvejetukininkams: Estijos uždaviniai apie "sovietinę okupaciją" >>
Be to, oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sakė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos teiginiai yra absurdiški, o Rusija kategoriškai juos neigia.
Rusija ne kartą pareiškė, kad Baltijos valstybių įstojimas į Tarybų Sąjungą 1940 metais buvo suderintas su to laiko tarptautine teise ir negali būti laikomas "okupacija". Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad tarp valstybių nebuvo karinių veiksmų, o Tarybų kariuomenė atvyko į respublikos teritoriją pagal susitarimą su vietos valdžios institucijomis ir su jų akivaizdžiu sutikimu. Be to, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sovietmečiu veikė nacionalinės valdžios institucijos.
