Lietuvos švietimo sistemoje sukrėtimai tęsiasi ne vienerius metus. Kiekviena nauja vyriausybė pirmiausia vykdo reformas, kurios vienaip ar kitaip susijusios su mokytojų atlyginimų sistema.
2008 metų kovo mėnesį Lietuvoje kilo mokytojų streikų banga. Jie reikalavo, kad vyriausybė padidintų mokytojų darbo užmokestį, argumentuodami tuo, kad mokytojų atlyginimai yra net 15% mažesni už šalies vidurkį. Profsąjungos reikalavo, kad atlyginimai būtų padidinti 50%. 2009 metais konservatorių-liberalų vyriausybė taip pat pradėjo reformą.
Jie padarė viską, ką galėjo, bet padidinti mokytojo profesijos prestižo "oriu" darbo užmokesčiu taip ir nesugebėjo. Pasak šio laikotarpio profesinių sąjungų, mažiau nei 10% pedagoginių universitetų absolventų atėjo dirbti į mokyklas.
Konservatorius pakeitusi 2012 metų vyriausybė, vadovaujama socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus, taip pat bandė padidinti mokytojų atlyginimų lygį bent iki šalies vidutinio darbo užmokesčio. Deja, jų pastangos buvo bergždžios.
Dabar "valstiečių" vadovaujamas ministrų kabinetas bando prisidėti prie mokytojų gerovės. Švietimo ministerijos parengta reforma nukreipta į mokytojo profesinių įgūdžių vertinimą. Buvo bandoma susieti mokytojo atsidavimą profesijai su darbo užmokesčiu.
Tačiau nustatyta tvarka, pagal kurią mokytojams skaičiuojami atlyginimai, yra labai neapibrėžta, nėra aiškių mokėjimo kriterijų. Mokytojai skundžiasi, kad kiekvienas mokyklos direktorius savaip aiškina naująją tvarką.
"Mokytojai jaučiasi pažeidžiamiausi, nes įvedama nesąžininga, neaiški ir neskaidri darbo užmokesčio sistema", ― mokytojų žodžius patvirtina Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Taip kai kurie gavo ženkliai padidėjusį atlyginimą, o kai kurie darbo užmokesčio žiniaraščiuose pamatė žymiai sumažėjusias sumas už tą patį darbo krūvį. Ir šitai vyksta, nepaisant to, kad Lietuvos mokytojų atlyginimai niekaip nepasiveja vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
Vienas iš nuskriaustų mokytojų kalba apie mokyklos vadovo nusiteikimą prieš jį dėl administracijos kritikos. Mokykla, kaip ir bet kuris kolektyvas, yra sudėtingas asmeninių santykių pasaulis. Jame yra ir lyderių, ir "direktoriaus numylėtinių", ir "darbo arklių", ir tinginių. Taigi, visada atsiras nepatenkintų bet kokia reforma.
Todėl ir streikuoti prieš naują darbo užmokesčio sistemą pasiryžo nedaugelis. Šiandien Lietuvoje yra apie du tūkstančius švietimo įstaigų. Pirmadienį tik apie dešimt mokyklų paskelbė streiką. Iki trečiadienio prie jų prisijungė dar dešimt.
Pasirodo, kad nepatenkintų šiek tiek daugiau nei vienas procentas.
Švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė užtikrina, kad ministerijos pasiūlyta reforma yra pakankamai teisinga. Ji pirmiausia skirta mokytojų darbui užklasinėje veikloje ir mokyklos viešajame gyvenime skatinti.
Nepatenkintiems ministrė žada asmeniškai aplankyti visas streikuojančias mokyklas ir apsvarstyti visų skundų pagrįstumą. Galimus trūkumus naujoje darbo užmokesčio apskaičiavimo sistemoje ministrė žada nedelsiant pašalinti. Tačiau kartu Petrauskienė kategoriškai teigia, kad "kelio atgal nėra", o vyriausybė neketina atšaukti naujos mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos. Ministrę palaiko ir premjeras Saulius Skvernelis.
Kita vertus, opozicijoje dirbantys konservatoriai žada Jurgitai Petrauskienei "pasaldinti gyvenimą". Jie jau pareiškė, kad rengia interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrei.
Autoriaus nuomonė nesutampa su redakcijos pozicija.
