Valdantieji "valstiečiai" (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga — LVŽS) sudavė naują smūgį savo oponentams — konservatoriams (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai — TS-LKD). Seimo kanceliarijoje buvo užregistruotas įstatymo projektas, kuriuo bus panaikinta galimybė "dešiniesiems" paveikti Lietuvos piliečių protus per pagrindinio valstybinio transliuotojo ― LRT televizijos ir radijo ― laidas. Beje, LRT finansuojamas visų Lietuvos mokesčių mokėtojų, o ne tam tikrų politinių partijų sąskaita.
Šių metų pavasarį opozicija sugebėjo į LRT generalinio direktoriaus kėdę pasodinti "savą žmogų" — Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę. Dar eidama "Delfi" portalo vyriausiosios redaktorės pareigas Monika pristatė save kaip "tikrąją patriotę su tikru lietuvišku charakteriu". Dėl šių būdo bruožų ją pastebėjo pati prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Nors valstybės vadovė oficialiai nepriklauso jokiai partijai, ji niekada neslėpė savo pozicijos konservatorių atžvilgiu ir meilės dešiniųjų dvasiniam vadovui Vytautui Landsbergiui.
LRT vadovybės rotacija įvyko, likus lygiai metams iki rinkimų maratono. 2019 metų pavasarį Lietuvos rinkėjai turės rinktis naujus savivaldybių narius, miestų ir rajonų merus, vienuolika Europos Parlamento narių iš Lietuvos ir, svarbiausia, naują prezidentą. Šių rinkimų rezultatai tiesiogiai priklauso nuo žiniasklaidos.
Privačioje žiniasklaidoje politinės partijos turės investuoti nemenkas sumas už reklamą, tuo tarpu LRT politinių diskusijų laikas yra nemokamas. Teoriškai jis bus padalintas vienodai tarp politinių partijų ir kandidatų merų ir Lietuvos prezidento postams užimti. Čia svarbų vaidmenį turės atlikti geriausi LRT žurnalistai, kurie rinkimų kampanijų metu ves diskusijas ir debatus tiesioginiame eteryje. Jie nuspręs, ar pateikti "nepatogų klausimą" tam tikram kandidatui, ar ne. Jie patys spręs, kokioje šviesoje parodyti vieną ar kitą politiką rinkėjui.
Ko gi galima tikėtis iš pagrindinių visų neseniai įvykusių politinių debatų LRT studijose vedėjų Edmundo Jakilaičio ir Ritos Miliūtės? Vadovaujantis žurnalistinės etikos taisyklėmis, jie turėtų būti nešališki, tačiau realybėje viskas yra ne taip, kaip turėtų būti.
Pakanka prisiminti, kaip antrojo rinkimų etapo išvakarėse vienmandatėse rinkimų apygardose 2016 metų rudenį Edmundas Jakilaitis beldėsi į rinkėjų duris Naujosios Vilnios rinkimų apygardoje drauge su konservatorių kandidate Monika Navickiene. Jakilaitis tada atvirai, pamiršęs apie žurnalistinį nešališkumą, ragino balsuoti "už" Navickienę ir "prieš" nepriklausomą kandidatą Algirdą Paleckį. Ir galiausiai apygardoje, kurioje konservatorių pozicijos niekada nebuvo stiprios, pirmą kartą per ketvirtį amžiaus jų kandidatas laimėjo.
Taip pat prisiminkime stiprią kaltinamąją Ritos Miliūtės kalbą konservatorių organizuotame mitinge dėl nesėkmingo Seimo nario Mindaugo Basčio atsistatydinimo. Protestuotojų lyderis žurnalistas Andrius Tapinas, dirbantis privačioje žiniasklaidoje, neprivalėjo slėpti savo dešiniųjų pažiūrų, tuo tarpu valstybinės televizijos atstovei Ritai Miliūtei derėtų kukliau reikšti savo politines simpatijas ir antipatijas.
Pabrėžtina, kad opozicijos mitingas vyko prieš LRT generalinio direktoriaus rinkimus. Tai nulėmė būsimų karštų diskusijų kryptį Vilniuje, nacionalinės televizijos ir radijo studijose, 2019 metų pavasarį.
Siekdama priminti žurnalistams ir LRT vadovams apie nepriklausomos žurnalistikos principus, valdančioji Valstiečių ir žaliųjų sąjunga parengė įstatymo projektą dėl pagrindinės valstybinės žiniasklaidos depolitizavimo.
Pasak autorių, šis įstatymas užkirs kelią politinių partijų atstovams dalyvauti valdymo organo — LRT tarybos — formavime. Šiuo metu LRT tarybos nariams apribojimų "dėl partinės priklausomybės" nėra.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
