Kodėl Lietuvos vairuotojai nepaiso įstatymų ir važinėja be privalomojo draudimo

© Depositphotos.com / robertcrumАвто авария с участием двух автомобилей, архивное фото
Авто авария с участием двух автомобилей, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Pasitaiko atvejų, kai transporto priemonė neapdraudžiama sąmoningai, tokių transporto priemonių savininkai piktavališkai nepaiso teisės aktų ir viliasi sutaupyti

VILNIUS, lapkričio 17— Sputnik. Šalies keliuose vis dar pasitaiko atvejų, kai vairuotojai nepaiso įstatymų ir važinėja be privalomojo draudimo, tikėdamiesi sutaupyti, rašoma draudimo bendrovės "ERGO" pranešime žiniasklaidai.

Įprastai tokie eismo dalyviai, patekę į avarijas, bando išvengti gresiančios atsakomybės neteisėtais būdais. Negana to, kartais minėtose situacijose apgauti norima ne tik draudikus, bet ir nukentėjusiuosius.

Į gatves transporto priemonės be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kartais išvažiuoja dėl vairuotojų užmaršumo, kai pasibaigia poliso galiojimo terminas.

Vis dėlto būna ir taip, kad transporto priemonė neapdraudžiama sąmoningai. Tokių transporto priemonių savininkai piktavališkai nepaiso teisės aktų ir viliasi sutaupyti.

Neapdraustai transporto priemonei patekus į eismo įvykį neretai mėginama ieškoti sprendimų, kaip išvengti gresiančių nemalonumų už įstatymų nepaisymą. Anot bendrovės eksperto, pasitaiko, kad į avarijas patekusių neapdraustų transporto priemonių savininkai mėgina gudrauti.

Jie bando tartis su kitais avarijos dalyviais dėl galimybės šiek tiek luktelėti, kol apdraus savo automobilius, siūlo apskritai nefiksuoti incidento ar pakeisti eismo įvykio datą į vėlesnę.

"Paaiškėjus aplinkybėms, kad avarijoje viena iš apgadintų transporto priemonių iš pradžių buvo neapdrausta, o vėliau šią bėdą buvo bandoma išspręsti "geranorišku" susitarimu, be žalos išmokos gali likti ir pats nukentėjusysis, mat jis gali būti pripažintas kaip nusikalstamos veikos bendrininkas", – perspėja draudikų atstovas.

Šiuo atveju ekspertas primygtinai rekomenduoja nesileisti į diskusijas su neapdraustos transporto priemonės savininku, nesudaryti jokių žodinių ar raštiškų susitarimų.

Dar viena galima klaida – eismo įvykį mėginti įforminti vėlesne data, nei incidentas įvyko iš tikrųjų.

Beje, draudikų atstovo teigimu, panašių situacijų gali nutikti ir susidūrus su pradedančiuoju vairuotoju.

Kaip teigia "ERGO" atstovas Rimvydas Pocius, kartais pasitaiko tokių atvejų, kai vadinamieji "klevo lapai", patekę į eismo įvykį, gali prašyti nepildyti deklaracijos ir susitarti, sumokėdami nukentėjusiajam "į kišenę".

To priežastis – pradedančiajam vairuotojui dėl sukeltos avarijos gali tekti perlaikyti egzaminus.

Naujienų srautas
0