Su žinomu Lietuvos režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi kompozitorius Faustas Latėnas dirbo 38 metus. 1980 metais Latėnas parašė savo pirmąją muziką režisieriaus spektakliui, ir nuo to laiko darė tai reguliariai. Žinomo Lietuvos teatro veikėjo mirtis kompozitoriui buvo netikėta ir sukrečianti.
"Eimunto širdis dažnai davė žinių apie save, tačiau kad taip greitai išeitų... Jis buvo išvažiavęs, aš net nežinau, kur – gal jis aplankė savo motiną, kuri gyvena Klaipėdoje, grįžo į Vilnių ir pasijuto blogai. Nusprendė nuvažiuoti į ligoninę ir štai rezultatas... O aš rytoj planavau paskambinti jam, pasveikinti su 66-uoju gimtadieniu..." ― liūdi Faustas Latėnas, kurį žinia apie kolegos ir draugo mirtį pasiekė Maskvoje.
Eimuntas Nekrošius buvo unikalus žmogus ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio teatro gyvenime. Maskvoje baigė Rusijos teatro meno akademijos (GITIS) Režisūros fakultetą pas garsų Rusijos režisierių Andrejų Gončarovą. Daugelio teatro kritikų teigimu, jis pranoko savo mokytoją. Lietuvoje Nekrošius įsteigė teatrą "Meno Fortas", bendradarbiavo su žymiausiais Rusijos, Lenkijos ir Italijos teatrais.
"Eimuntas buvo naujas žodis dar tarybiniam teatrui, o vėliau tapo toks nepriklausomai Lietuvai. Jis turėjo savo supratimą apie teatrą, kurį jis kūrė ir kuriame statė chrestomatinius spektaklius. Iš jo mokėsi jauni aktoriai. Eimuntas genialus, kuklus žmogus, bet be patoso. Dažniausiai tylus. Jis nekalbėjo daug, galbūt dėl to jis ne visada buvo suprastas. Mes net apie spektaklius su juo dažniausiai kalbėjomės tylėdami", ― primena Latėnas.
Paskutinį kartą režisierius ir kompozitorius susitiko prieš tris savaites. Faustas Latėnas sako, kad globaliniu mastu jam, kaip ir daugeliui kitų, kėlė nerimą įtempti laikai, kuriais mes gyvename.
"Kitaip nei aš, jis žiūrėjo į viską filosofiškai: "Na, ką čia padarysi...". Visame pasaulyje vyksta kažkokia netvarka, ir neaišku, kokia jėga ją gali sustabdyti. Viskas nuolat keičiasi, ateina jauni žmonės, pasiruošę kažką tam padaryti ir įsitikinę savo teisumu, tačiau bręsdami jie pradeda abejoti savo veiksmų teisingumu. Juos pakeičia kita karta, kuri taip pat "žino", kaip viską pakeisti. Ir vėl ji tik save laiko teisia. Ačiū dievui, mene ne taip.
Pastatymai, muzika, paveikslai ― jie tampa tavo kūrybiškumo etalonu ir lieka amžinai. Lygiai taip pat ir tai, ką darė Eimuntas, prisimins ir žinos daugelis kartų. Gerai, kad yra jo spektaklių įrašai, o juose skamba mano muzika", ― sako kompozitorius.
Paskutinio susitikimo metu Nekrošius ir Latėnas kalbėjo apie kūrybinius planus. Režisierius ketino pastatyti antikinio Didžiojo Pompėjos teatro scenoje spektaklį "Edipas karalius", kompozitorius planavo parašyti muziką šiam spektakliui.
"Po spektaklio "Edipas karalius", kurį režisavo Vachtangovo teatro meno vadovas Rimas Tuminas ant graikų antikinio teatro "Epidaurus" scenos, buvo labai įdomu, kaip tai padarys Eimuntas. Mes jau turėjome tokių sankirtų, kai Rimas ir Nekrošius statė "Tris seseris". Bet mes nesuspėjome... Nieko, mes vis tiek pastatysime šį spektaklį su Eimuntu. Mes gi ilgai čia neužsibūsime, eisime į tą dangaus teatrą ir ten padarysime", ― samprotavo Faustas Latėnas.
