Lapkričio pradžioje Europos ir pasaulio žiniasklaida mirgėjo sensacingomis naujienomis — Lenkijos valstybinis dujų koncernas "PGNiG" pranešė, kad jau pasirašė antrąją ilgalaikę JAV SGD tiekimo sutartį.
Straipsnių banga apie eilinę "pergalę" prieš "Gazprom" pasklido ir po Rusijos naujienų agentūrų puslapius, ir šioje situacijoje ne visi naudojosi tokiu nuostabiu naujienų analizės prietaisu, kaip, pavyzdžiui, skaičiuotuvas. O jis gali daug ką pasakyti.
Nuo ko gi bando pabėgti lenkų koncernas? Ką gi, trumpam įsivaizduokime, kad mes iš tiesų kalbame apie sutartį su Rusijos "Gazprom", ir tik palyginkime turimus duomenis apie šią sutartį ir dokumentą, kurį "PGNiG" pasirašė su Amerikos kompanijos "Cheniere Energy" dukterine įmone "Cheniere Marketing International", kuri priklauso Luizianos bendrovei "Sabina Pass" ir stato gamyklą "Corpus Christi" Teksase.
Sutartis su "Gazprom"
Sutartis su "Gazprom" galioja iki 2022 metų pabaigos, pagal ją "PGNiG" turi teisę per metus įsigyti 10,2 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Apatinė riba nežinoma — tai yra komercinė paslaptis, tačiau ji tikrai yra, nes sutartyje numatytas punktas "imk arba mokėk".
Iki 2015 metų gamtinių dujų suvartojimas Lenkijoje buvo stabilus ir siekė apie 15 mlrd. kubinių metrų, tačiau per pastaruosius dvejus metus vyko labai dinamiškas augimas — po milijardą kubinių metrų per metus, todėl 2017 metais suvartojimas buvo jau 17 mlrd. kubinių metrų.
2018 metų rugpjūčio mėnesį "PGNiG" pateikė pusmečio ataskaitą, kurioje puikiai "sužaista" skaičiais: Rusijoje nupirktų dujų dalis sumažėjo dviem procentais, ir dabar sudaro tik 75 proc. viso importo.
Kiekybiškai importuotų iš Rusijos dujų kiekis pirmąjį pusmetį išaugo 400 mln. kubinių metrų, tai yra šešiais procentais daugiau nei per tą patį 2017 metų laikotarpį. Gražu? Dujų importas iš Rusijos sumažėjo, bet importuotų dujų kiekis išaugo.
Vėliau pateiktoje "Gazprom" ataskaitoje paaiškėjo, kad dujų tiekimas Lenkijai šiais metais bus lygus dešimčiai procentų — "PGNiG" panaudos visą sutartyje numatytą kiekį. Vietoje gaunamos produkcijos apimtis išlieka stabili — apie keturis milijardus kubinių metrų.
Prie 10,2 mlrd. kubinių metrų dujų iš Rusijos pridėkime 4 mlrd. kubinių metrų savo produkcijos. Primename, kad pagal sutartį su Kataru Lenkija per metus gauna 1,1 milijono tonų SGD, o tai sudaro dar 1,52 milijardo kubinių metrų. Skaičiuotuvas nešališkas — 15,7 mlrd. kubinių metrų. Vadinasi, likusius 1,3 mlrd. kubinių metrų "PGNiG" turėtų surasti išorinėse rinkose, kad visiškai patenkintų dujų paklausą šalyje. Jei šiais metais Lenkijoje ir toliau augs dujų suvartojimas, teks išplėsti paiešką.
Terminalo "Swinoujscie" pajėgumas yra penki milijardai kubinių metrų dujų per metus, Europos rinkoje yra pakankamai pigių Norvegijos SGD ir JAV gaminamų SGD — tuo atveju, jei yra politinis poreikis išleisti daugiau pinigų. Yra ir dar vienas pasirinkimas — Sankt Peterburgo dujų birža, tada išeitų dar pigiau ir racionaliau. Koks bus "PGNiG" pasirinkimas, parodys metinė ataskaita.
Sutartis su "Cheniere Marketing International"
Dabar pažvelkime į tai, ką pasirašo lenkai su JAV. Sutartis 24 metams su tokiu pristatymo grafiku:
— 0,52 mln. tonų SGD arba 700 mln. kubinių metrų dujų per metus 2019 — 2022 metais;
— 1,45 mln. tonų SGD arba 1,95 mlrd. kubinių metrų dujų per metus 2022 — 2042 metais.
Tuo tarpu, "PGNiG" vertinimu, iki 2022 metų, jei dinamika nesikeis, gamtinių dujų paklausa Lenkijoje gali išaugti iki 19 milijardų kubinių metrų per metus. Ar Lenkijai gali padėti šie papildomi 700 mln. kubinių metrų iš užjūrio, ar ji sugebės išsiversti be 10,2 mlrd. kubinių metrų Rusijos dujų? Galima ginčytis su bet kuo, bet ne su skaičiuotuvu, o jis atsako: "Ne, iki 2022 metų nėra jokių galimybių apsieiti be "Gazprom". Išvada — jei Lenkija nori išspręsti dujų trūkumo problemą su JAV kompanijomis, tegul sprendžia. Tai neturės įtakos tiekimo apimtims iš "Gazprom"".
Dabar mes paklauskime skaičiuotuvo: "Ar Lenkija gali atsisveikinti su "Gazprom" po 2022 metų?" Būtent skaičiuotuvo, nes jis negirdi įvairių ir politikų ir politikierių komentarų.
Trys diversifikacijos variantai. Skirtingi, tačiau su neišvengiamu "Gazprom" buvimu
"PGNiG" jau pasirašė sutartį su "Venture Global LNG", pagal kurią nuo 2022 metų Lenkijos bendrovė gali gauti (pristatymo sąlygos — FOB, "free on the board", ką galima išversti kaip "krauk į savo laivą ir aš nebenoriu nieko apie tave girdėti") 2,7 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus (du milijonus tonų SGD). Dar 1,95 mlrd. kubinių metrų dujų pagal sutartį su "Cheniere Marketing International". Keturi milijardai kubinių metrų savos produkcijos. Iš viso — 7,4 mlrd. kubinių metrų, o paklausa — 19 mlrd. Ką sako skaičiuotuvas? Taip, vienareikšmiškai — be 10,2 mlrd. kubinių metrų Rusijos dujų, dėlionė nesusideda, suskystintomis dujomis sotus nebūsi.
Tačiau Lenkijos politikai labai nori įrodyti, kad be Rusijos dujų gyvenimas šalyje bus nuostabus, todėl Lenkija ketina įgyvendinti vamzdyno "Baltic Pipe" tiesimo projektą iš Baltijos jūros į Daniją, į kurią jau tiekiamos Norvegijos dujotiekių dujos. "Baltic Pipe" projektinis pajėgumas turėtų siekti dešimt milijardų kubinių metrų dujų per metus — lygiai tiek, kiek dabar Lenkija gauna iš Rusijos. Atrodo, kad viskas gerai, bet pasirodo, kad tik atrodo.
"Baltic Pipe" — ne Lenkijos, o Europos projektas, ir statyba finansuojama iš ES lėšų. Taip atsitiko todėl, kad projektas paskelbtas regioniniu ir vykdomas tam, kad "išlaisvintų Baltijos šalis ir Suomiją nuo imperialistinių dujų priklausomybės". Todėl iš šių dešimties Norvegijos milijardų kubinių metrų Lenkija gaus... Kas žino, kiek gaus. Kokios šios dujotiekio naudojimo taisyklės, taip pat neaišku.
Jei projektas bus visiškai įgyvendintas, bus pastatyta nauja Lenkijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemų ir sausumos dujotiekio jungtis tarp Estijos ir Suomijos. Bendra gamtinių dujų paklausa Baltijos šalyse ir Suomijoje yra apie dešimt milijardų kubinių metrų, tuo tarpu Lenkijoje — dvigubai daugiau. Europos mąstymo gylis yra beribis — šiam regionui kuriamas naujas dujotiekis, kurio pajėgumas yra dešimt milijardų kubinių metrų dujų, o bendras dujų poreikis yra 20 mlrd.
Ar tokiomis aplinkybėmis "PGNiG" vadovai gali būti tikri, kad jie patenkins Lenkijos dujų poreikius, gaudami dujų iš Danijos ir SGD iš JAV? Pagrindinis ekspertas — skaičiuotuvas — praneša, kad sudėjus terminalo "Swinoujscie" penkių milijardų kubinių metrų dujų per metus pajėgumus ir nesuteikiant nė lašo dujų Baltijos šalims ir Suomijai, yra tikimybė gauti 15 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Pasak "PGNiG", 2019 metais dujų poreikis išaugs iki 19 mlrd. Vėl skaičiai nesutampa, trūksta dar keturių milijardų kubinių metrų dujų.
Be to, ES privers bent pusę Danijos dujų tiekti Baltijos valstybėms ir Suomijai, o skaičiuotuvas vėl paskelbs išvadą — neįmanoma apsieiti be naujos sutarties su "Gazprom". Ir lieka tik vienas klausimas: ar "Gazprom" tikrai domina nauja sutartis su "PGNiG" nuo 2022 metų? Įdomus klausimas, į kurį negalima atsakyti trumpai.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
