Atsidėkodamas Petro Porošenko savo veiksmais padės Lietuvos dešiniųjų partijai laimėti prezidento, Europos Parlamento rinkimus ir užimti valdžią vietos savivaldos institucijose, pasodinus į merų kėdes savo kandidatus.
Lietuvos ir Kanados vadovai buvo vieni pirmųjų, kurie reagavo į Ukrainos provokatorių sulaikymą Kerčės sąsiauryje.
Kanados užsienio reikalų ministrė Kristija Fryland (Chrystia Freeland) savo puslapyje rašė: "Kanada smerkia Rusijos agresiją prieš Ukrainą Kerčės sąsiauryje. Mes raginame Rusijos Federaciją nedelsiant išlaisvinti sulaikytus laivus ir atkurti navigacijos laisvę."
Tuo metu Lietuvoje buvo gili naktis ir lietuviai Petro Porošenkos draugai saldžiai miegojo. Tačiau atsibudę ryte, labai nusiminė, kad nespėjo pirmieji visam pasauliui paskelbti SOS signalo dėl Kijevo režimui kilusios grėsmės.
Pirmasis konflikto Kerčės sąsiauryje klausimu pasisakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
"Griežtai smerkiame Rusijos perėjimą prie fizinio Kerčės sąsiaurio blokavimo ir Ukrainos laivų tarano. Tai negali būti vertinama kitaip nei agresijos aktas ir dar vienas akivaizdus tarptautinės jūrų teisės pažeidimas. Tokie veiksmai kenkia viso regiono saugumui", — griežtai pareiškė Linkevičius.
Praėjus valandai nuskambėjo pikta tirada iš Dalios Grybauskaitės lūpų.
"Akivaizdu, kad Rusija paskelbė agresyvų karą prieš Ukrainą ir toliau ciniškai pažeidžia tarptautinius susitarimus ir prisiimtus įsipareigojimus", — sakė Lietuvos vadovė.
Vilnius išreiškė viltį, kad tarptautinė bendruomenė vieningu frontu stos į Ukrainos jūreivių gynybą, "išreikš griežtą poziciją ir pareikalaus, kad Rusija nutrauktų Ukrainos blokadą (jūroje — Sputnik)".
Laužyti rankas ir vartyti akis, apėmus rusofobinės isterijos priepuoliui, Lietuvos politiniam elitui nesvetima. Dar 2008-aisiais metais, po pirmųjų šūvių Gruzijos-Abchazijos ir Pietų Osetijos pasienyje, Vilnius iškart identifikavo Maskvą kaip tuometinio Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio sukeltos provokacijos kaltininkę. Daug vėliau Europoje ir visame pasaulyje buvo išaiškintas ir nubaustas tikrasis šių įvykių kaltininkas.
2014 metais, praėjus vos kelioms minutėms po Malaizijos "Boeing MH17" tragedijos, iš Vilniaus pasigirdo kaltinimai Rusijai ir "DLR separatistams". O Kijevo "Maidaną" ir valstybės perversmą Lietuva išdidžiai vadino revoliucija ir didvyriška kova už nepriklausomybę.
Tad niekuo nenustebino Grybauskaitės ir Linkevičiaus vertinimai po eilinės Ukrainos valdžios provokacijos. Galų gale, Rusijos ir Ukrainos santykių eskalacija naudinga jiems — Lietuvos dešiniesiems.
Laimei, didysis rinkimų maratonas Lietuvoje sutapo su prezidento rinkimais Ukrainoje. Tiesa, po Kijevo paskelbto karo padėties prezidento rinkimai Ukrainoje skendi migloje. Tačiau 2019 metų kovo mėnesį vietos valdžios institucijų ir Lietuvos miestų ir rajonų merų rinkimai, taip pat gegužės mėnesį vyksiančių Europos Parlamento ir Lietuvos prezidento rinkimai, greičiausiai, nebus atidėti. Gaila, kad kol kas nėra pagrindo paskelbti karo padėtį ir visam laikui palikti Dalią Grybauskaitę prie valdžios vairo. O juk taip norisi.
Tačiau naudos sau Kremliaus nekenčiantys lietuviai vis dėlto gaus. Naujasis rusofobijos burbulas bus pučiamas iki pat balsavimo dienos. Ir bet kuris kandidatas į miesto tarybos deputatus, Europos Parlamentą ar Lietuvos prezidentus, išdrįsęs pasakyti bent vieną gerą žodį apie Rusiją, bus viešai pasmerktas.
Kandidatas į prezidentus, Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis jau užsitraukė nemalonę. Prieš porą dienų iki konflikto Kerčės sąsiauryje Andriukaitis dar kartą atvirai palaikė Lietuvos ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio poziciją dėl santykių su Rusija gerinimo. O jei būtų nutylėjęs (Andriukaitis — Sputnik), arba dar geriau, būtų pasakęs ką nors bjauraus Kremliaus atžvilgiu, gal būtų pagerinęs savo padėtį kovoje dėl prezidento posto. Taigi, nepykite, Rusijos gerbėjai, rinkimų laikotarpiu nesulauksite jokios malonės.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
