Per dvejus Sauliaus Skvernelio Vyriausybės veiklos metus jau pasikeitė šeši ministerijų portfelių savininkai, atsižvelgus į premjero paskelbtą sprendimą pakeisti tris ministrus. Ministras pirmininkas paprašė palikti savo darbo vietas švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, aplinkos ministro Kęstučio Navicko ir kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson. Tuo pačiu metu Skvernelis pareiškė, kad neturi jokių konkrečių pretenzijų atleistiems ministrams, o pakeisti juos reikia, nes ministerijų veiklai trūksta pagreičio. Daroma prielaida, kad šių ministrų inicijuotos reformos tęsis.
Amžini premjero ir valdančiosios koalicijos oponentai — konservatoriai ― ir net prezidentė nustebę įsižiojo. Pasimetęs Gabrielius Landsbergis akimirksniu atkirto, neva, tokiu būdu premjeras nori pakelti savo reitingą tarp rinkėjų prieš prezidento rinkimus. Juk tam ir reikalinga politinė kova, siekiant įgyti pranašumą tarp rinkėjų, net pasinaudojus populistiniais sprendimais. Juolab atsakingo valstybės gyvenimo metų laikotarpio — savivaldybių valdžios, Europos Parlamento deputatų ir, svarbiausia, prezidento rinkimų — išvakarėse.
Faktas, kad "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" specialistų rezervas yra labai nedidelis, buvo aiškus nuo pirmųjų valdančiosios koalicijos dienų. Ūkio ministro kėdė, po to, kai iš koalicijos pasitraukė dalis socialdemokratų, atiteko 27 metų jaunuoliui Virginijui Sinkevičiui. Su pagarba Sinkevičiui kandidato į ministrus amžius yra vienas iš svarbiausių jo profesionalumo veiksnių. Žila galva byloja apie gyvenimo ir profesinę patirtį, kuri reikalinga dideliam šalies sektoriui valdyti.
Skvernelis paaukojo ministrus dėl reitingų, teigė TS-LKD vadovas >>
Vadovaujantis Lietuvos Konstitucija, jei daugiau nei pusė ministrų nuo pradinio suformuoto ministrų kabineto atsistatydina, turi atsistatydinti visa Vyriausybė. Ir naujosios Vyriausybės formavimas turės prasidėti iš naujo — nuo naujo ministro pirmininko ir naujų ministrų kandidatūrų paskelbimo. Tai ne visai maloni perspektyva valdantiesiems. Bet taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio.
Viskas yra logiška, jei prisimename, kad išrinkus naują prezidentą, Vyriausybė automatiškai atsistatydina. Tada jau naujas valstybės vadovas pritaria naujam ministrų kabinetui. O kas pakeis Dalią Grybauskaitę prezidento kėdėje? Tai yra pagrindinė 2019 metų intriga.
Opozicija jau apsisprendė dėl savo kandidato į prezidentus. Konservatoriai, pirmą kartą surengę viešus pirminius rinkimus, paskyrė Seimo narę Ingridą Šimonytę. Liberalų sąjūdis — EP narį Petrą Aušrevičių. Trečias potencialus opozicijos kandidatas ekonomistas Gitanas Nausėda, kuris pastarąjį pusmetį stabiliai lyderiauja kandidatų populiarumo reitinguse. Ir nors Nausėda laikomas "nepriklausomu kandidatu", beveik visi sutinka, kad jam už nugaros pasislėpusios konservatorių ausys. Jiems svarbiausias dalykas — kad į antrąjį prezidento rinkimų turą patektų Šimonytė ir Nausėda, o tada galės švęsti pergalę.
Priešintis šių dviejų kandidatų tandemui, vertinant pagal oficialiai paskelbtus reitingus, gali tik premjeras Saulius Skvernelis. Jis yra trečioje vietoje potencialių kandidatų į prezidentus sąraše. Tačiau trečioji vieta pirmame balsavimo ture reiškia pralaimėjimą. Todėl valdantieji "valstiečiai" artimiausiu metu darys viską, kas įmanoma, kad jų rinkėjai susiburtų aplink jų kandidatą į prezidentus ir "dar labiau jį pamiltų". Ir kol kas akivaizdu, kad jų kandidatu taps ne premjeras Saulius Skvernelis.
O kas tai bus? Čia ir yra intriga, kuria "valstiečiai" vis dar nervina savo oponentus. Politikoje kaip teatre: aktoriaus profesionalumą lemia gebėjimas "išlaikyti pauzę" iki galo.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
