Lietuvos rusai vėl konkuruoja. Rinkimų išvakarėse dalijasi piliečių balsų procentų trupiniais. Vieni — Lietuvos rusų sąjunga — žada "Darbo partijos" lyderiui Viktorui Uspaskichui neregėtą "visų rusų" paramą kadaise sėkmingos partijos prisikėlime. Kiti — Rusų aljansas — toliau bendradarbiauja su Lietuvos krikščionių šeimų sąjungos rinkimų akcija, vedini šūkio "Kartu mes esame jėga!"
Titovo byla
Neseniai nuo Lietuvos valdžios institucijų nukentėjo Rusų aljanso Klaipėdos filialo pirmininkas Viačeslavas Titovas. Jis, kaip kadaise Don Kichotas, apsiginklavęs ietimi, puolė į mūšį su istorinės Lietuvos tiesos malūnu. Malūno nesugebėjo įveikti, tačiau jo gerbėjų skaičius padidėjo. Kovo mėnesį Klaipėdos miesto taryboje vyksiančiuose rinkimuose Titovas turės galimybių vėl gauti mandatą ir netgi tapti pagrindinio Lietuvos uosto miesto meru. Tačiau vis dar atviras klausimas — ar Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jį įregistruos kaip kandidatą ir merus? Tačiau socialinį judėjimą "Titovas ir teisingumas" VRK jau įregistravo kaip rinkimų kampanijos dalyvį.
Kol kas lieka atviras klausimas, ar Lietuvos rusų sąjungos vadovybė palaikys Titovo kandidatūrą. Iš kuklaus pareiškimo, kurį Lietuvos rusų sąjunga pateikė Generalinei prokuratūrai, neaišku, ar partijos vadovai sutinka su Titovo teiginiais, kad Adolfas Ramanauskas (Vanagas) yra nusikaltėlis, o ne didvyris ir "de facto Lietuvos valstybės lyderis sovietinės okupacijos laikotarpiu".
Šiuo metu Klaipėdoje yra net trys rusakalbių grupės. Viena remia Titovą, kita palaiko Rusų aljansą, o trečia, sukurta "Facebook" grupės pagrindu, "Klaipėdos rusakalbiai", ragina visus susivienyti. Realybėje viskas primena pasakėčią apie gulbę, vėžį ir lydeką.
Pats Viačeslavas Titovas pasisakymuose socialiniuose tinkluose atvirai kaltina Rusų aljansą sąmokslu su valdžios institucijomis ir nenoru vienytis. Juk Rusų aljanso nariai priklauso Klaipėdos miesto tarybos valdančiajai koalicijai ir yra tiesiogiai suinteresuoti pašalinti nesukalbamą konkurentą kovoje už rusakalbių rinkėjų balsus būsimuose rinkimuose.
Smūgis Rusų aljansui
Neseniai Lietuvos nacionalinė televizija ir radijas įsiterpė į "rusų grupuočių" kovą. LRT žurnalistai atliko savo "tyrimą" ir nustatė, kad Rusų aljansas tariamai suklastojo duomenis apie partijos narių skaičių. Taigi, ši partija turi būti skubiai pašalinta. Šią poziciją iš Seimo tribūnos garsiai parėmė konservatoriai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas.
Pats Rusų aljansas visus teiginius vadina melagingais ir reikalauja, kad teisėsaugos institucijos atliktų išsamų šmeižikiškos informacijos tyrimą LRT siužete. Visas Rusų aljanso pirmininkės Tamaros Lochankinos pareiškimo tekstas paskelbtas vieno iš rusakalbių leidinių svetainėje.
Statistikos departamento duomenimis rusų Lietuvoje nedaug — apie 5 proc. Net veikdami kaip vieninga politinė jėga, jie negalėtų įveikti patekimo į Seimą barjero. Daugiausia, kas pavyksta LRS ir RA, — savo kandidatus į vietos valdžią "prastumti" tuose miestuose, kur gyvena daugiausia rusų — Vilniuje, Klaipėdoje ir Visagine. Todėl dviejų Rusijos partijų lyderiai turi prisijungti prie didesnių politinių asociacijų. Ir tai atneštų naudos.
2000 metais 14 LRS kandidatų pateko į Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą tuo metu, kai mirė buvęs Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas. Seimo nariais tapo trys "rusai" — LRS pirmininkas Sergejus Dmitrijevas, Vladimiras Orechovas ir Jurgis Utovka.
Sėkmė pakartotinai nusišypsojo 2012 metais. Seimo nariais tapo LRS atstovai Sergejus ir Larisa Dmitrijevai. Tiesa, tais metais jie turėjo šiek tiek pagudrauti. Remiantis naujais to meto rinkimų įstatymais, partijos sąraše gali būti įtrauktas tik vienas atstovas iš kitos politinės partijos. Juo tapo LRS lyderis Sergejus Dmitrijevas, o Larisa Dmitrijeva pasirodė "Darbo partijos" sąraše kaip... nepartinė. Tokia ji išliko visą 2012-2016 metų Seimo kadenciją. Kokiai partijai šiandien priklauso Dmitrijeva? Vyriausioji rinkimų komisija atsakys į šį klausimą, paskelbus kandidatų į 2019 metų rinkimus sąrašus.
Kalbant apie Rusų aljanso sėkmę (partijos pirmininkė Tamara Lochankina), Irina Rozova tapo Seimo nare tris kartus. Pirmą kartą 2006 metais Rozova du metus buvo Seimo nare kaip "Valstiečių ir naujosios demokratijos partijų sąjungos" atstovė. Partijai vadovavo pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė. Antrąjį ir trečiąjį kartą Seimo narės mandatą Rozova gavo 2012 ir 2016 metais dėl Rusų aljanso ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos bendradarbiavimo.
Kas gi laimės? Ir ar laimės?
LRS ir RA sėkmę vietos tarybų rinkimuose galima sąlygiškai padalyti pusiau. Dažniausiai Lietuvos rusų sąjungos kandidatams pavykdavo patekti į Vilniaus ir Visagino miesto tarybą, o Rusų aljansui — Klaipėdos ir Vilniaus miestų taryboje (bendradarbiaujant su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija).
2019 metų pavasarį rusakalbiai ir kitų tautinių mažumų atstovai vėl turės pasirinkti.
Lietuvos rusų sąjunga jau paskelbė, kad prisijungs prie atsinaujinančios "Darbo partijos", prie kurios vairo grįš Viktoras Uspaskichas. Savivaldybių ir merų rinkimuose "Darbo partija" stengsis atgauti savo pozicijas miesto taryboje, kur šiandien nėra nė vieno "darbiečių" atstovo. Pagrindinis Uspaskicho tikslas yra Europos Parlamento deputatų rinkimai. Juk Viktoras Uspaskichas per dvi savo kadencijas labai priprato prie savo kėdės pagrindiniame Europos Sąjungos teisės aktų leidybos organe, kuris, beje, išgelbėjo jį nuo arešto "juodosios buhalterijos" byloje.
LRS lyderiai Sergejus ir Larisa Dmitrijevai vėl kovos dėl miesto tarybos narių mandatų. Ar jie sugebės pasinaudoti "Titovo korta" Vilniuje? Štai kur klausimas. Norėdami tai padaryti, jie turės atvirai paremti Viačeslavą Titovą arba pasmerkti jį kovoje su Lietuvos "didvyrio" Ramanausko (Vanago) istorine atmintimi.
Rusų aljanso atstovai ruošiasi rinkimams kartu su lenkais, o savo kalbose bando išvengti temų, kurios tapo provokuojančiomis esant dabartinei Lietuvos vadovybei. Ne tik oponentai iš LRS ir Lietuvos konservatorių, bet ir oficialioji Varšuva atvirai priešinasi šių dviejų politinių partijų sąjungai. Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Ursula Doroševska ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda vizito Vilniuje metu paragino Lenkijos delegaciją nutraukti draugystę su rusais Lietuvoje.
Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos vadovas, gerai žino, kad be rusakalbių partijų balsų bus sunku ne tik užimti pozicijas Vilniaus miesto taryboje, bet ir pakartotinai gauti Europos Parlamento deputato mandatą.
Nutraukus "draugystę su rusais" lenkams taip pat iliuzija pavirs perspektyvos trečią kartą patekti į Seimą kaip atskira frakcija 2020 metais.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
