VILNIUS, gruodžio 12 — Sputnik. Nepaisant situacijos su sankcijomis, Rusijos ir Europos Sąjungos santykiai gerėja, sakė Rusijos ekonomikos plėtros ministras Maksimas Oreškinas susitikime su Europos verslo asociacijos atstovais.
Anot Oreškino, prekybos apyvarta tarp Rusijos ir ES antrus metus iš eilės didėja dešimtimis procentų.
"Jei pažvelgsime į investicijų dinamiką, pamatysime, kad dabar, pavyzdžiui, Rusijos bendrovės Europoje įgyvendina daug didelių investicinių projektų. Tai ir "Nord Stream-2", ir atominių elektrinių statybos Vengrijoje ir Suomijoje", — RBK cituoja Oreškiną.
Pasak ministro, net tarptautinėje arenoje Rusija ir Europos Sąjunga laikosi tų pačių pozicijų, ypač Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) klausimu.
"Labai keista, kad kažkas iš mūsų Europos partnerių ir toliau kalba apie sankcijas ir kuria kai kurias kitas istorijas. Aišku, kad tai Europos šalių mažuma. Europai santykiai su Rusija dabar yra vienas iš ekonomikos augimo veiksnių", — pažymėjo Oreškinas.
Ekonominės plėtros ministerijos vadovo prognozėmis, nustojus skolinti Rusijos Federacijai, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas sutelkė dėmesį į Turkiją, tačiau gali patirti nuostolių ekonomikos nuosmukio metu.
Tačiau, pasak Oreškino, prekybos ir ekonominiai santykiai tarp Maskvos ir Briuselio galėtų vystytis dar produktyviau, o dalis Rusijos rinkos, kurią šiuo metu užima Azijos partneriai, galėtų atitekti Europos šalims.
Ministras taip pat priminė, kad visų pirma nukentėjo Europa, kuri iki apribojimų įvedimo vykdė daugiau nei 400 milijardų JAV dolerių vertės prekybą su Rusija, o ne su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, su kuriomis Rusija visuomet turėjo žemo lygio prekybos ir ekonominį bendradarbiavimą.
Pasak Rusijos valstybės pareigūno, dabar euro dalis Rusijos ir ES skaičiavimuose didėja, be to, Maskva remia Europos Komisijos iniciatyvą didinti šios valiutos dalį tarptautinėje ekonomikoje. Gruodžio pradžioje EK paskelbė planą, kuriame teigiama, kad Europos bendrovių vykdomi sandoriai JAV doleriais kelia ES verslui politinę ir valiutos riziką.
Naujos Vilniaus sankcijos atsisuks prieš Lietuvą
Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuva tapo vienintele ES šalimi, įvedusia sankcijas Rusijai po incidento Kerčės sąsiauryje, kai lapkričio pabaigoje trys Ukrainos laivyno laivai kirto Rusijos sieną.
Laivai atvyko į laikinai uždarytą Rusijos teritorinių vandenų zoną, keletą valandų atliko pavojingus manevrus bei nevykdė Rusijos sienos apsaugos pareigūnų reikalavimų. Visi trys laivai sulaikyti maždaug 20 kilometrų atstumu nuo Rusijos pakrantės ir 50 kilometrų atstumu į pietvakarius nuo įprasto laivų kelio iš Kerčės sąsiaurio po Krymo tiltu.
Vilnius į "juodąjį sąrašą" įtraukė tuos rusus, kurie buvo prisidėję prie Ukrainos jūreivių sulaikymo. Be to, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad jos ministrai tariamai "sulaukė grasinimų iš Rusijos".
Komentuodamas Vilniaus sprendimą dėl sankcijų, Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis penktadienį pažymėjo, kad Vilniaus veiksmai yra absurdiški ir, nepaisant to, kad Lietuvos valdžia bando "įkąsti Rusijai", "tai yra lyg uodo įgėlimas". Jis taip pat pridūrė, kad tai dar viena rusofibiškos isterijos apraiška.
