VILNIUS, gruodžio 16 — Sputnik. Labai sunku suprasti Lietuvos valdžios, siekiančios užkirsti kelią "Maskvos namų" Vilniuje statybai, logiką, ir visi tokie valdžios atstovų veiksmai rodo norą ištrinti istoriją, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas Armenas Gasparianas.
Šią savaitę Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydamas įvertinti numatomo kultūros ir verslo centro A. Juozapavičiaus ir Rinktinės g. sankirtoje, plačiau žinomo kaip "Maskvos kultūros ir verslo centras — Maskvos namai", funkcinę paskirtį, ar ji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Anot mero, Lietuvos politikai turi "kartu ieškoti būdų sustabdyti šį Lietuvai kenksmingą projektą, kuris yra galima priedanga Kremliaus propagandos mašinai".
"Pats žodis "Maskva" jau gali sugriauti Lietuvos valstybingumą — tai akivaizdu. Apie ką čia galvoti?.. Aš nelabai gerai suprantu jos (Lietuvos valdžios — Sputnik) logiką. Ji nuoširdžiai tiki, kad kultūriniai mainai Vilniuje ir Kaune rimtai gali kažką paveikti. Kodėl tada cerkvės vis dar egzistuoja? Vadinasi, dar ne viskas padaryta. Tokiu atveju, valdininkams iš Porošenko (Ukrainos prezidentu Petro Porošenko — Sputnik) reiktų imti pavyzdį — štai, kas dirba nepailsdamas visose srityse, o anie — tinginiai", — ironizuoja Gasparianas.
Be to, ekspertas domėjosi, kodėl Vilniaus merui projekto svarstymo etape niekas nekėlė abejonių.
"Aš jo vietoje sulaukčiau atidarymo, o po to pasisakyčiau, pašaukčiau Terezėlę Mei (Didžiosios Britanijos ministrę pirmininkę — Sputnik), pasakyčiau: "Žiūrėkite, čia GRU lizdas". Ir gaučiau apdovanojimą iš kokio nors Demokratijos rėmimo fondo. Šiuos "nuostabius" žmones vis reikia mokyti", — sakė Gasparianas.
Tačiau, jei rimtai, pabrėžė ekspertas, tai Lietuvos valdžios veiksmai yra kvaili ir juokingi. Be to, jie paniekina Vilniaus istorinę atmintį.
"Daugelis nežino, kaip prieš šimtą metų ten vyko kultūrinis gyvenimas, kiek ten buvo leidžiama laikraščių ir literatūros žurnalų, kaip viskas buvo sudaryta. Be to, tai įžeidžia lenkų ir rusų atminimą. Galbūt tai yra įprasta lietuviams, tačiau tuomet Vilniuje jų buvo kritiškai mažai. Jau vėliau prasidėjo atgimimo ir nacionalinio Vilniaus procesas. Galbūt jiems reikia galutinai sumenkinti istorinį atminimą", — tikino politologas.
Idėja Vilniuje pastatyti "Maskvos namus" gimė 2004 metų liepą, kai karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėse lankėsi tuometis Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Tada nutarta panašų projektą vykdyti ir Maskvoje.
Tačiau po to leidimas statyboms buvo atšauktas dėl to, kad suprojektuotas pastatas buvo per aukštas ir neatitiko saugos standartų.
Organizacija ištaisė Lietuvos departamentų nurodymus ir pateikė modifikuotą projektą, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu suderinti naujus projekto pasiūlymus.
Po to Vilniaus meras kreipėsi į VSD su nepagrįstais kaltinimais. Tuo tarpu organizacijos kelis kartus pabrėžė, kad jos palaiko tik verslo ir kultūrinius ryšius.
