VILNIUS, gruodžio 17 — Sputnik. Nepilnametės Lietuvos pilietės įvaikinimas ir perdavimas skubos tvarka įtėviams iš Naujosios Zelandijos yra dar vienas galimas tarptautinio įvaikinimo reikalavimų pažeidimo skandalas, rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.
Visuomenės nepasitenkinimą pagrįstai sukėlė šis įvykis, kadangi vaiką skubos tvarka bandoma išsiųsti į tolimą šalį net už 20 tūkst. km visiškai nepažįstamiems žmonės, kurie dar tik ruošiasi atvykti į Lietuvą, o mergaitę išsirinko iš nuotraukos.
Sunerimę globėjai ir dėl vaikų teisių pažeidimų įbauginti tėvai, kaip aiškėja šiuo metu, negali būti ramūs, kad vaikai netaps vaiko teisių tarnybų ir atsakingų institucijų įkaitais bei neatsidurs kitame pasaulio krašte tik iš nuotraukų matytuose svetimuose namuose pas neaiškius dėdes ir tetas.
Seimo narys Mindaugas Puidokas, matydamas susidariusią neeilinę situaciją, kreipėsi raštu į atsakingus Lietuvos institucijų vadovus, reikalaudamas, kad būtų išaiškintos visos įvaikinimo procesui svarbios faktinės aplinkybės ir nustatyta ar nėra pažeidžiami tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir tarptautiniai įvaikinimo reikalavimus nustatantys teisės aktai.
Visuomenėje kyla klausimų, kodėl šis įvaikinimo atvejis yra toks skubus ir nieko konkrečiai nėra paaiškinama tiek globėjams, tiek kitiems suinteresuotiems visuomenės atstovams keliant pagrįstų įtarimų dėl galimų vaiko interesų pažeidimų.
Atkreiptinas dėmesys, kad visuomenės susirūpinimą ignoruoja ir žiniasklaidos atstovų kalbinta Kauno r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Andželika Vežbavičiūtė, kuri atsisakė komentuoti sprendimo dėl mergaitės išsiuntimo užsienio globėjams aplinkybes.
Seimo nario Puidoko pareiškime klausiama ar šiam atvejui ištirti nebūtų tikslinga sudaryti darbo grupę, kuri reaguotų į iškilusią probleminę situaciją ir pateiktų išsamius atsakymus bei situacijos teisinį vertinimą. Tarp pateikiamų klausimų siekiama išsiaiškinti ar šiuo įvaikinimo atveju niekas finansiškai ar kitaip nepasipelnė iš veiklos, susijusios su įvaikinimu? Ar šis įvaikinimo atvejis nėra galimos prekybos žmonėmis atvejis? Ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba tinkamai atliko teisės aktuose numatytą įtėvių patikrinimą, mokymą ir atestavimą?
