VILNIUS, gruodžio 20 — Sputnik. Seimas gruodžio 20 dieną pritarė valstybei gyvybiškai svarbių institucijų duomenų perdavimo tinklo sukūrimo modeliui, kuris būtų nepriklausomas nuo viešųjų ryšių tinklų ir galėtų veikti krizės ar karo sąlygomis, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.
Anot krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos, saugus valstybės duomenų perdavimo tinklas yra vienas esminių Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo kibernetinėje erdvėje elementų.
Valstybės valdomo duomenų tinklo ir juo teikiamų standartizuotų paslaugų, skirtų gyvybiškai svarbioms institucijoms, modelis būtų kuriamas išnaudojant jau esamą valstybės valdomų tinklų infrastruktūrą. Planuojama įrengti du valstybinius duomenų perdavimo centrus Lietuvoje bei vieną rezervinį NATO būstinėje Briuselyje.
"Šiuo metu svarbiausi valstybės įstaigų serveriai, registrai ir duomenys išskirstyti beveik 100 duomenų centrų. Naujas modelis leis panaikinti egzistuojantį fizinės infrastruktūros ir paslaugų pirkimo dubliavimą, kas sudarys sąlygas racionaliau naudoti kibernetiniam saugumui užtikrinti skirtas valstybės lėšas", — sako Kerza.
Saugus tinklas apjungs tik tas svarbiausias Lietuvos institucijas, kurios turi pavestas funkcijas ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių, mobilizacijos, karo ir kitų kritinių atvejų metu, ir kurių veiklos užtikrinimas ir duomenų sauga yra svarbūs valstybės funkcionavimui krizių atveju.
Tinklu privalomai naudotis turės aiškiai pagal Vyriausybės kriterijus apibrėžtas saugomų institucijų ratas. Tuo tarpu mokyklos, darželiai, parkų direkcijos, urėdijos ar kitos panašios įstaigos galėtų pirkti paslaugas tiesiogiai iš rinkos.
Lietuvos iniciatyva ES sukurs kibernetines greitojo reagavimo pajėgas >>
Lietuvos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas taip pat numato, kad saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą administruotų valstybės biudžetinė įstaiga, kuri ir vykdytų tinklo tvarkymo funkcijas.
"Tokio pobūdžio tinklo administravimas nėra tipinė paslauga, kurią galima įsigyti rinkoje, nes tinklo saugumui užtikrinti pasitelkiamos įslaptintos apsaugos priemonės, taip pat žvalgybinė ar Aljanso partnerių informacija", — pabrėžiama pranešime.
Saugaus svarbiausių valstybės institucijų duomenų tinklo sukūrimas yra paskutinis nuo 2017 metų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Krašto apsaugos ministerijos inicijuotos kibernetinių saugumo pajėgumų konsolidavimo reformos žingsnis.
