Miesto vadovas nurodo Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją, kurioje teigiama, kad "Maskvos kultūros ir verslo centras", beveik paruoštas eksploatuoti, taps "Kremliaus propagandos" rezidencija. O kitą dieną Šimašiaus žodžius patvirtino ir pats VSD vadovas bei Lietuvos generalinis komisaras. Jie atskleidė Rusijos šnipų tinklą.
— Albina, girdėjai baisią naujieną? Lietuvoje veikė Rusijos šnipų tinklas, jie ruošėsi užgrobti mūsų valstybę. O jų būstinė įsteigta dar neužbaigtų "Maskvos namų" rūsiuose! Matyt, naktimis jie susirinkdavo ten ir Morzės abėcėle siuntinėjo šifruotas žinutes į Maskvą, pačiam Putinui! Jie rinko mūsų valstybės paslaptis.
— Nejuokink manęs, Laura. Kokios Lietuvoj gali būti paslaptys, apie kurias nieko nežino mūsų kaimynai? Kiek mes turime "Maximų" arba kiek kainuoja avižos? Net negaliu įsivaizduoti, kas galėtų mūsų šalyje sudominti Rusijos žvalgybą. Gal požeminės perėjos iš Prezidentūros iki Gedimino pilies planas?
— Štai tu, Albina, juokiesi iš manęs, o čia rimtas dalykas. Rusija vėl nori mus užgrobti. Ir tai įvyks artimiausiu metu. Kai tik ji užkariaus Ukrainą, jos tankai iškart pajudės link Lietuvos. Todėl Rusijai reikia žinoti, kur yra mūsų patrankos ir raketos, kokie mūsų palydovai galėtų smūgiuoti Kremliaus bokštus. O dar šie šnipai rinko duomenis apie Lietuvos povandeninius laivus, kurie stovi Šventojoje. Jau nekalbant apie mūsų tankų su viršgarsinėmis raketomis ir lazeriais divizijas. Ir kad visų šių paslapčių nepasiektų priešas, mūsų genialus meras Remigijus Šimašius uždraudė šiems šnipams užeiti į nebaigtus "Maskvos namus", nes tai — darbo saugos pažeidimas. Todėl šiems šnipams teko siųsti savo šifruotas žinutes iš netoliese esančios kavinės. O ten juos pastebėjo patriotai ir pranešė, kur dera. Tada mūsų drąsūs saugumo pareigūnai juos visus ir pričiupo.
— Čia tu pasakoji man Holivudo filmo apie Rusijos šnipus siužetą?
— Aš pasakoju tau ne filmą, o apie tikrą mūsų gyvenimą, žiniose pranešė apie šiuos baisius šnipus. Ar žinai, kas yra jų vadas?
— Matyt, kažkoks Ivanas Ivanovičius su ausinėmis ir balalaika.
— Štai tau vėl juokas. Bet jiems vadovavo Algirdas Paleckis. Tas, kuris sakė, kad Sausio 13-ąją "savi šaudė į saviškius". Jis ir yra baisiausias priešas, nes savo žodžiais kėlė lietuviams abejones dėl mūsų istorijos. O tai net baisiau už bombas ir raketas.
— Aš pažįstu Algirdą Paleckį. Balsavau už jį. Manau, kad jis yra sąžiningas ir padorus žmogus, tikras Lietuvos patriotas. Labai abejoju, kad jis galėtų tapti išdaviku. Ir net jei bus pateiktas jo "nuoširdus prisipažinimas", prisiminsiu, kaip Sovietų KGB pareigūnai panašius prisipažinimus galėjo išgauti iš mūsų didvyrio — partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago. Ir aš taip pat prisimenu vieno tarybinio vadovo frazę, neva būtų žmogus, o kodekso straipsnį jam visada surasime... O dar galima prisiminti Rolando Pakso atvejį.
— Ai, tik nepradėkime dar ir apie Paksą...
