VILNIUS, gruodžio 25 — Sputnik. Vakarai turėtų pripažinti Krymo susijungimą su Rusija, neatsižvelgiant į tai, ar tai prieštarauja tarptautinei teisei, ar ne, rašo Norvegijos politikas Karlas Ivaras Hagenas laikraščio "Aftenposten" straipsnyje.
Kaip pažymi Hagenas, jis pats vadina tai, kas įvyko 2014 metais, "Krymo susijungimu su Rusija" ir tam jis turi pagrindo.
Politikas primena, kad nuo XVIII amžiaus pabaigos iki XX amžiaus vidurio Krymas priklausė Rusijos teritorijai, todėl pusiasalis nesvetimas Rusijos Federacijai.
2014 metų sausio mėnesį Kijeve prasidėjo smurtiniai neramumai ir įvyko valstybės perversmas, kurį Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga palaikė įvairiais būdais, o į valdžią atėjo "Vakarų nuotaikos ir priešiško požiūrio į Rusiją" žmonės. Po to Kryme įvyko referendumas, kuriame, rinkdamiesi tarp Rusijos ir Ukrainos, daugiau nei 90 proc. gyventojų pasirinko Rusiją.
"Manau, kad žmonių noras reiškia daug ir kad su tokiais rezultatais Vakarai turėtų pasakyti: "Jei Krymo gyventojai nori tapti Rusijos dalimi, tuomet turime tai gerbti ir vėl pripažinti Rusijos Krymą"", — rašo Hagenas.
Tačiau viskas įvyko kitaip, ir daugiau nei ketverius metus santykiuose tarp Rusijos ir Vakarų vyrauja įtampa — be jokios vilties, kad jie kada nors pagerės. Norvegijos politikas ragina JAV ir ES protingai pažvelgti į šį klausimą ir susimąstyti apie tai, ką daryti, kad santykiai su Maskva stabilizuotųsi, o ne dar labiau komplikuotųsi.
Pasak Hageno, "akivaizdu, kad Rusija niekada negrąžins Krymo". Tačiau, tik išsprendę situaciją su pusiasaliu, Vakarai galės pradėti derybas su Maskva kitomis svarbiomis temomis: situacija Ukrainoje, dujotiekio statyba ir kitais klausimais.
