VILNIUS, gruodžio 29 — Sputnik. Eksporto geografiją labiausiai išplėtė pagrindiniai stambieji mūsų šalies pieno ir mėsos perdirbėjai, pamažu į užsienio rinkas skinasi kelią lietuviškas medus, pagardai, šaldytos uogos, praneša Žemės ūkio ministerija.
Auga pieno produktų eksportas
Nuo 2014 metų Lietuvai atidaryta daugiau kaip 20 naujų pieno bei mėsos eksporto rinkų, o šiemet prisidėjo dar keturios. Gauti veterinarijos sertifikatai duris atvėrė į Jungtinius Arabų Emyratus pieno ir žuvininkystės produktams, į Maroką – jautienai ir jos produktams, į Honkongą – kiaulienai, jautienai ir jų produktams ir į Ukrainą – kiaulienai ir kiaulienos pusgaminiams. Šiuo metu vykdomos derybos dėl gyvūninės kilmės eksporto su 28 šalimis.
Šiemet mėsos ir jos gaminių eksportuota – 12 440 t, o pieno produktų – 75 924 t. Palyginti su 2017 metais, mėsos ir jos produktų eksportas sumažėjo 13 proc., o pieno produktų padidėjo 30 proc.
Didės maisto produktų eksportas
Daugiausia Lietuva eksportuoja grūdų, pieno produktų ir mėsos, tačiau artimiausiu metu siekiama išplėsti išvežamų produktų spektrą. Neblogu atspirties tašku šiemet tapo medus, kurio 10 t siunta iškeliavo į Japoniją.
Numatomas eksportas į Aziją
Lietuvos perdirbėjai vis labiau dairosi į Azijos šalis, kurios traukia ne tik sparčiai augančiu gyventojų skaičiumi, bet ir didėjančia perkamąja galia. Be to, trečiųjų šalių gyventojai nėra lojalūs vietinei produkcijai, todėl į krepšius noriai kraunasi ir importinę produkciją.
Didieji šalies paukštienos perdirbėjai dairosi į Malaizijos rinką, tačiau kol kas čia proveržio nematyti. Kita itin patraukli rinka paukštienos sektoriui – Pietų Korėja. Derybos dėl paukštienos eksporto su šios valstybės atsakingomis institucijomis užsimezgė dar 2014 metais, tačiau kol kas žalia spalva mūsų verslui neuždegta.
"Lietuviška paukštiena domisi Gambija, Gana, Gvinėja. Tačiau norint bendradarbiauti, pirmiausia reikalingi veterinarijos leidimai. Vis dėlto, mums labai reikalinga Kinijos rinka. Deja, tarpžinybiniai kontaktai mezgasi labai ilgai. Kol nėra suderintų leidimų dėl jautienos, derybiniai klausimai dėl paukštienos nejudinami", – apgailestauja Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis.
Kinai daro išimtį Lietuvai
Praminti kelius į 1,4 mlrd. gyventojų turinčią Kinijos rinką dėl lietuviškos jautienos eksporto jau bandoma aštuonerius metus (palyginimui, mūsų įmonėms JAV rinka atsivėrė tik po 10 metų trukusių derybų. Šiandien į šią šalį savo mėsos gaminius eksportuoja 9 įmonės). Po ilgų dokumentų derinimo, mėginių siuntimo procedūrų, netrukus tikimasi dėti paskutinius taškus. 2019 metų pradžioje Kinijos muitinės tikrintojai atvyks įvertinti lietuviškos jautienos tiekimo grandinės. Vadinasi, tai paskutinė stotelė derybų eigoje.
"Po šio patikrinimo tikimasi, kad bus išduotas leidimas eksportuoti šaldytą jautieną. Kinai įprastai atveria rinką vienam produktui, todėl džiugu, kad jie Lietuvai daro išimtį ir vienu metu nori įsileisti jautieną ir subproduktus", – sakė Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Vis dėlto derybose su Kinija Lietuvai kiša koją afrikinis kiaulių maras. Kinai netoleruoja, kad toje pačioje skerdykloje skerdžiami jaučiai ir kiaulės. LMPA direktorius pabrėžia, kad mūsų skerdyklų maru užsikrėtusios kiaulės nepasiekia.
Pagrindinė avių kryptis – Vokietija
Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovas Žilvinas Augustinavičius sako, kad tik kiek daugiau nei pusę avienos suvartojame vidaus rinkoje, todėl perteklius iškeliauja į Vokietiją, Belgiją, Olandiją,
Kurį laiką svarstyta avis išvežti į Mažąją Aziją, keli sunkvežimiai pasiekė Turkiją. Tačiau dėl didelių logistikos kaštų tolimų reisų atsisakyta. Pašnekovas prisimena, kad mūsų augintojai turėjo užmezgę daugiau ryšių su turkais, tačiau kol buvo suderintas veterinarijos sertifikatas, kontaktai nutrūko.
Kurios šalys lietuviškos produkcijos vartoja daugiausiai?
Mėsos – Vietnamas (2 827 t), Baltarusija (1 769 t), Ukraina (1 653 t), Honkongas (1 123 t), Norvegija (897 t), Uzbekistanas (578 t), Siera Leonė (572 t).
Mėsos gaminių – Tadžikija (983 t), Japonija (139 t), JAV (124 t), Senegalas (101 t), Azerbaidžanas (34 t).
Pieno produktų – Libija (10 520 t), Vietnamas (8 945 t), Indonezija (5 742 t), Kazachstanas (5 582 t), Malaizija (4 486 t), Naujoji Zelandija (4 334 t), JAV (3 622 t), Bangladešas (2 669 t), Filipinai (2 547 t), Honkongas (2 167 t), Izraelis (2 120 t), Italija (2 066 t).
