2018-ieji prasidėjo sėkmingai. Nuo pirmųjų sekundžių minimalus darbo užmokestis Lietuvoje iš karto padidėjo nuo 360 iki 400 eurų. Nepasiturinčiųjų gyventojų gyvenimas tapo linksmesnis. Tiesa, neilgam. Kylančios kainos labai greitai surijo papildomus pinigus. O kai kurioms prekėms lietuviškos kainos viršijo vokiečių, anglų ir ispanų kainas. Tauta nustebo ir klausė: "O mus už ką?". Ypač didelį nepasitenkinimą sukėlė tai, kad lietuviški maisto produktai Europos parduotuvėse kartais kainavo dukart pigiau nei gimtajame Kaune ar Šiauliuose. Kaipgi taip? Ir tai su musų juokingais atlyginaimais.
Bet valstybės pareigūnai ir ekonomistai greitai pradėjo raminti lietuvius.
Neva, tokios rinkos taisyklės. Norint konkuruoti senojoje Europoje, reikia nustatyti mažesnes nei Europos gamintojo kainas. Tik tokiu būdu galima pripratinti vokiečius gerti lietuvišką mineralinį "Vytautas" vietoj prancūzų "Perrier". Tiesa, kodėl lenkiškas sviestas Varšuvoje kainuoja mažiau nei Vilniuje, o ne atvirkščiai, ekonomistai taip ir nesugebėjo tinkamai paaiškinti. Mįslė be sprendimo.
O tuos tinklaraštininkus, kurie socialiniuose tinkluose lygina Europos ir Lietuvos kainas, reikia pripažinti tautos priešais ir grėsme nacionaliniam saugumui.
Savo klastingais veiksmais jie kenkia lietuvių tikėjimui Europos ateitimi.
Ir viskas tuo metu, kai po visą Lietuvą klaidžioja rusų šnipai, kurie nori sužinoti šakočio ir trauktinės receptus. Gerai dar, kad Lietuvos saugumo pareigūnai budi. Visus 2018 metus jie vijosi šią šnipų grupę ir pagaliau pagavo juos. Įteikė kalėdinę dovaną visai Lietuvai.
TS-LKD lyderis pasiūlė panaikinti mokesčių reformą Lietuvoje >>
Didelį darbą padarė ir pagrindiniai Lietuvos užsienio politikos vedliai — prezidentė Dalia Grybauskaitė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jie savo krūtine atrėmė "Rusijos grėsmę" ne tik Lietuvai, bet ir Ukrainai. Jei ne Linas su Dalia, Rusijos tankai jau seniai važinėtų po Gedimino prospektą ir Kreščatiką.
Ir jų didvyriškumas neliko nepastebėtas. Jie buvo apdovanoti. Pats JAV prezidentas Donaldas Trampas pakvietė Lietuvos prezidentę kartu su kolegomis iš Latvijos bei Estijos į Baltuosius rūmus.
Trampas, paplekšnojęs Dalią Grybauskaitę per petį kaip lygią, paklausė jos: "Ar jūs, lietuviai, skiriate gynybai 2 proc. BVP?" I tai Lietuvos prezidentė išdidžiai atsakė: "Taip! Jau šiais 2018 metais įvykdysime. O kitais metais net viršysime NATO planą!" Šiuo tikslu visi Lietuvos patriotai yra pasirengę nusiimti paskutines kelnes, kad tik įsigytų daugiau ginklų ir saldžiau maitintų amerikiečių karius, kurie atvyko į Lietuvą, kad ją apgintų nuo gudrių rusų.
Dėl bendros pergalės prieš Rytų agresorių lietuviai yra pasirengę pirkti nors ir kasdien po pilną Amerikos SGD laivą. Ačiū už įžvalgumą asmeniškai prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri primygtinai reikalavo, kad Klaipėdos uoste stovėtų SGD laivas "Nepriklausomybė". Per 2018 metus kiekvienas suskystintų gamtinių dujų krovinys buvo pasitiktas su orkestru. Apie tai rašė visa Lietuvos žiniasklaida.
Šiais metais buvo priimtas dar vienas lemiamas Lietuvos energetinės nepriklausomybės sprendimas. Europos Komisija ir Europos Parlamentas patvirtino Baltijos šalių norą atsijungti nuo BRELL energetinio žiedo. Šiam tikslui įgyvendinti jau ir finansavimas skirtas. Greitai statomas energetinis tiltas su Lenkija. Metų pabaigoje pasklido kalbos apie planus įrengti povandeninį elektros kabelį iš Lietuvos į Lenkiją išilgai Baltijos jūros dugno. Kartu su kabeliu iš Švedijos galima būti tikriems, kad paprasti Lietuvos gyventojai net nepastebės atsijungimo nuo BRELL. O kas atsitiks, jei Lenkijos kabelis ir elektros tiltas staiga nustos veikti, kaip ir povandeninis kabelis į Švediją, kuris vos ne kas savaitę sugenda? Provokuojantis klausimas! Ar jūs Kremliaus agentas?
Lietuviai yra išdidūs ir kantrūs žmonės. Kol tęsis remonto darbai, namus šildysime mediena ir apšviesime žibintais. Laimei, Lietuva yra miškų kraštas.
SGD terminalas Klaipėdoje — ir vėl neapgalvotas sprendimas? >>
Lietuvos ekonomikoje 2018 metais įvyko keletas svarbių įvykių. Vokietijos kompanija "Continental" šalia Kauno atidarė padangų gamyklą, o Anglijos bankas "Barclays" pranešė, kad nutraukia savo veiklą Lietuvoje. Atrodo, kad vidutinis darbo užmokestis padidėjo, o nepasiturinčiųjų tapo dar daugiau. "Eurostat" skaičiai teigia, kad beveik 30 proc. gyventojų (390 tūkst.) gyvena Lietuvoje žemiau skurdo ribos. Pagal šį rodiklį Lietuva užima "garbingą" ketvirtąją vietą... nuo galo. Tarp 28 šalių — Europos Sąjungos narių.
Siekdama kaip nors sulyginti vargšus su turtuoliais Lietuvos vyriausybė pradėjo mokesčių reformą.
Tiesa, tai labiau panašu į pinigų perkėlimą iš vienos kišenės į kitą. Juk iš 2,5–3 proc. BVP ekonomikos augimo dalį reikėjo išleisti papildomai ginkluotei ir padengti SGD terminalo "Nepriklausomybė" išlaikymo išlaidas.
Kaip kitaip paaiškinti tiems patiems mokytojams-maištininkams, kad biudžetas ne guminis. Ir jei vienoje vietoje (krašto apsaugos ir energetikos ministerijose) kažko padaugėjo, tikrai kitur kažkas kažką praras. Bet jūs, mokytojai, gydytojai ir kiti neturtingi žmonės, nenusiminkite. Tikėkite šviesia Lietuvos ateitimi, kaip ir anksčiau tikėjote komunizmu. Tikėkite. Viskas bus gerai. Svarbiausia yra tai, kad Rusija neužpuolė išdidžios Lietuvos.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
