VILNIUS, sausio 3 — Sputnik. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos didelės turtinės žalos ir galimai nusikalstamų buvusių bendrovės vadovų veiksmų, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Abejotinais tikslais įsteigę dukterinę įmonę, skolinę bendrovės lėšas ir sukūrę schemą išvengti bendrovės valdybos kontrolės sudarant sandorius, buvę AB "Lietuvos paštas" vadovai 2012–2016 metais galimai iššvaistė apie 3,7 mln. eurų bendrovės lėšų.
Įnašui — tik AB "Lietuvos paštas" pinigai
Bendrovė "Lietuvos paštas" įsteigė dukterinę įmonę UAB "LP Mokėjimų sprendimai". AB "Lietuvos paštas" buvo vienintelis naujosios bendrovės akcininkas, o jos vadovu tapo tas pats AB "Lietuvos paštas"
Vos kelios dienos po naujosios įmonės įsteigimo AB "Lietuvos paštas" ir UAB "LP Mokėjimų sprendimai" kartu su dar penkiomis įmonėmis ir įstaigomis sudaro Klasterio partnerių jungtinės veiklos sutartį, vėliau 2014 ir 2016 metais šios sutarties pagrindu pasirašo naujas jungtinės veiklos sutartis dėl mažmeninių ir finansinių paslaugų platformos, susidedančios iš atskirų modulių, sukūrimo ir licencijavimo klientams. Atsakingu partneriu paslaugų platformai kurti pasirenkama viena iš Klasterio sutarties bendrovių.
Veiklai pagal minėtas jungtinės veiklos sutartis vykdyti atsakingajam partneriui dalimis pervedami piniginiai partnerių įnašai, kurių bendra suma siekia beveik 3,7 mln. eurų. Tačiau iš septynių kartu veikiančių partnerių finansinius įnašus daro tik dvi bendrovės — AB "Lietuvos paštas" (iš viso 1,9 mln. eurų) ir UAB "LP Mokėjimų sprendimai" (iš viso 1,8 mln. eurų), o kitų partnerių įnašai į bendrą veiklą yra tik nepiniginiai.
Lėšos išleistos, nauda mokėtojams abejotina
Nors visa minėta finansinių paslaugų platformos kūrimo veikla iš esmės finansuota tik AB "Lietuvos paštas" lėšomis, "Lietuvos paštas" nebus pagrindinis sukurto produkto naudos gavėjas.
Bendrovės duomenimis, UAB "LP Mokėjimų sprendimai" sukurtais platformos moduliais savo veikloje nesinaudoja ir iš sudarytos jungtinės veiklos sutarties negavo jokio pelno, pajamų ar naudos.
Kodėl reikėjo naujos įmonės?
AB "Lietuvos paštas" vadovų galimybes savarankiškai priimti didelės vertės finansinius sprendimus riboja bendrovės įstatai. Juose numatyta, kad sprendimus dėl veiksmų, kurių vertė viršija 1/20 dalį bendrovės įstatinio kapitalo, priima bendrovės valdyba. Akivaizdu, kad veikdama tik savo vardu, bendrovė "Lietuvos paštas" be valdybos sutikimo nebūtų galėjusi priimti tokios apimties finansinių sprendimų.
Konstatuojama turtinė žala
AB "Lietuvos paštas" ir jos dukterinės įmonės UAB "LP Mokėjimų sprendimai" atsakingų asmenų veiksmais, sudarant AB "Lietuvos paštas" nenaudingus sandorius ir AB "Lietuvos paštas" lėšomis apmokant bendrovei "LP Mokėjimų sprendimai" iš esmės nevertingą ir nenaudojamą produktą, AB "Lietuvos paštas" padaryta didelė turtinė žala. Be to, susidariusi situacija leidžia manyti, kad AB "Lietuvos paštas" atsakingi asmenys naująją bendrovę įsteigė dirbtinai, siekdami palengvinti nenaudingų sandorių sudarymą ir išvengti AB "Lietuvos paštas" valdybos kontrolės sudarant sandorius, kurie savo pobūdžiu galėjo padaryti ir padarė turtinę žalą AB "Lietuvos paštas".