VILNIUS, sausio 10 — Sputnik. Šiandien Seimo narė Rasa Juknevičienė pasidalino Facebook savo šeimai džiugia istorija, kaip sugebėjo atgauti originalų lietuvišką kadaise ištremto senelio pasą.
"Šis stebuklas įvyko šiandien. Mano rankose — Rešotų lageryje 1942 metų žiemą nuo išsekimo mirusio Nepriklausomos Lietuvos mokytojo, mano mamos tėvelio Juozo Tamošiūno pasas", — rašo Seimo narė.
Jį sekmadienį vakare šeima nusipirko aukcione už 31 eurą, pradinė kaina buvo vos 1 euras.
"Suplyšęs, aptrintas, bet su labai įdomiais įrašais, kurių vienas — parašytas Juozo Tumo - Vaižganto ranka. Mat, mano mamos tėvai tuokėsi pas jį Kaune Vytauto bažnytėlėje Vytauto Didžiojo metais. Skaudžiausias antspaudas jame - jau sovietų, kad 1940 metais buvo priversti balsuoti..." — apibūdino ji dokumentą.
Juknevičienė pasidalino, kad jos mama dar nematė paso, tačiau kai sužinojo, jog jis nupirktas, susigraudino.
"O viskas buvo taip. Šeštadienį gaunu žinutę, ar čia ne mano senelio pasas? Giminaitė visai atsitiktinai užmatė Facebook'e. Taip, jis! Nieko nesuprantam. Žiūrim, skaitom, kažkoks sendaikčių ir antikvaro aukcionas... Supuolėm visa giminė prie savo Facebook'ų, tariamės, ką daryti. Mano pirma mintis buvo pulti rašyti, kad pardavinėjate mums brangaus žmogaus pasą! Atiduokite! Tačiau artimieji sudraudė. Galim prarast, sakė. Pasidaviau. Nutarėm nusipirkti žūt būt. Aukcione užsiregistravo giminaičiai", — papasakojo politikė.
Dabar moteris norėtų sužinoti, kaip jos senelio dokumentas atsidūrė aukcione. Anot jos, kai mama 2003 metais rašė knygą "Sibiras vaiko akimis", susipažino su savo tėvo byla ir ten jau nebuvo jokio dokumento.
Tačiau Juknevičienė pasikliauja savo kolegos — istoriko Arvydo Anušausko teiginiais, kad "KGBistai sovietmečiu patys iš bylų vogdavo smetoniškus dokumentus, apdovanojimus".
"Dažniausiai parduodavo kolekcininkams. Sužinojom, kad į aukcioną pasas taip pat pateko iš kolekcininko. O juk galėjo tą aukcioną pirštai Facebook'e prabraukti pro šalį..." — džiūgauja moteris, jog teisybė nugalėjo.
Iš viso 1940-1953 metais daugiau nei 203 tūkstančiai žmonių buvo ištremti iš Baltijos šalių, 118 599 žmonės iš Lietuvos, 52 541 žmogus iš Latvijos ir 32 540 žmonių iš Estijos.