— Eleonora, įsivaizduoji, mano sūnus, Vilniaus universiteto studentas, gavo šaukimą atlikti medicininę apžiūrą karinei registracijai ir, galimai, karinei tarnybai šiais metais.
— Laura, kodėl tu taip nerimauji? Dabar juk ne karas ir niekas nekelia grėsmės mūsų kariams. Mano dukra turi daug draugų, kurie tarnavo kariuomenėje ir nesako nieko blogo. Priešingai, šiandien tie, kurie atvyko tarnauti kaip savanoriai, turi lengvatų studijuodami universitetuose.
— Na, mano sūnus studijuoja jau trečius metus ir jam nereikia jokių lengvatų. O studijų pertrauka gali paveikti jo rezultatus. Kareivinėse bus ne iki vadovėlių...
— Manau, kad kiekvienas save gerbiantis žmogus turi tarnauti kariuomenėje. Ten jis bus mokomas disciplinos, gebėjimų dirbti komandoje. Juk net treniruočių metu svarbu pajusti draugo petį. Kariuomenė moko vaikinus paklusti vado nurodymams. Šiuolaikiniame egoizmo pasaulyje tai yra svarbu. Be to, praleisti kelis mėnesius su tikru ginklu poligone vietoj "karo žaidimų" kompiuteryje — daug naudingiau vyriškam organizmui.
— Manęs negąsdina fiziniai sunkumai, kuriuos mano sūnus gali patirti kariuomenėje, baisesnė yra įtempta tarptautinė padėtis. Iš tiesų, pasak mūsų prezidentės Dalios Grybauskaitės, rusai ketina užpulti mūsų šalį. Taigi, vaikinai turės "pulti po tankais" iš tikrųjų. Ir mūsų kariai gali būti siunčiami į karštus planetos taškus, kad apsaugotume demokratines vertybes.
— Na, niekas jų nesiųs į tarptautines operacijas. Į jas siunčiami tik samdomi kariai. Ir manau, kad Lietuvoje nebus karo, nebent mūsų politikams užteks proto patiems užpulti Rusiją. O tai, kad šalis atkūrė privalomąją tarnybą, manau, yra teigiamas dalykas.
— Lengva tau kalbėti. Tu turi dvi dukteris, o aš auginu sūnų, ir kaip ir kiekviena motina, esu labai susirūpinusi dėl jo. O gal jam šaukimo metu laikinai išvykti į Europą? Padirbės ten metus ar du ir sugrįš.
— Na, pirmiausia, jei jis sąmoningai vengia tarnauti, tai bus laikoma nusikaltimu ir vaikinas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Ar to nori? Be to, šauktinių amžius — iki 26 metų. Nejaugi tiek metų tavo sūnus blaškysis po Europą, nuolat bijodamas, kad jis gali būti nuteistas? Ir tai vietoj to, kad sąžiningai atitarnavęs keletą mėnesių galėtų išdidžiai sakyti, jog jis įvykdė savo pilietinę pareigą.
