Politologas: Lietuva gali tik svajoti apie priešakines pozicijas pasaulyje

Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Deindustrializacijos procesas daugelyje posovietinių valstybių, įskaitant Baltijos šalis, lėmė tai, kad mokslas čia nevystomas, mano politologas Jurijus Svetovas

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuva atsidūrė tarp Europos Sąjungos šalių, skiriančių mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams. 2017 metais Lietuvos Respublika šiems tikslams skyrė 372 milijonus eurų, kas sudaro apie 0,88 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). Latvijoje šis rodiklis siekė 138 milijonus eurų (0,51 procento BVP), o Estijoje — 304 milijonus eurų (1,29 procento BVP).

Laboratorija - Sputnik Lietuva
Lietuvoje išlaidos moksliniams tyrimams tapo vienos mažiausių ES

Interviu Sputnik Lietuva politologas Jurijus Svetovas papasakojo, kad mokslas Lietuvoje degeneruojasi, nes respublika atsisako savo tarybinio palikimo.

"Lietuva, kaip ir kitos Baltijos respublikos, kategoriškai atsisako tarybinio palikimo, sakydama, kad čia sukurta pramonė jai nereikalinga. Jūs uždarote gamyklas ir jums nebereikalingi inžinieriai, nes nereikia inžinierių, tai reiškia, kad nereikia aukščiausių mokyklų, kur ruošiami inžinieriai šioms įmonėms, o jei nėra universitetų, tai kam reikalingas mokslas? Šis deindustrializacijos procesas, kuris vyksta daugelyje posovietinių šalių, lėmė tai, kad mokslas šiose šalyse pradėjo blėsti. Mokslininkai ir talentingi žmonės paprastai išvažiuoja dirbti į kitas šalis", — teigė politologas.

Pasak Svetovo, Lietuva turi priprasti prie "priedėlio vaidmens" tarp Europos šalių, nes ji negali tapti priešakine valstybe.

"Potencialo plėtrai nėra. Ji turi priprasti prie priedėlių vaidmens, užsiimti arba žemės ūkiu, arba turistų aptarnavimu, bet niekaip negali būti tarp tų šalių, kurios yra priešakinėse pozicijose. <...> Europoje vykstantys procesai lems tai, kad kai vieni bus viršuje, kiti ― apačioje, ir, galbūt, tai yra priimtinas jiems gyvenimo lygis. Apie aukštesnį svajoti netenka", — pareiškė politologas.

Naujienų srautas
0