VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Amsterdame sausio 17-18 dienomis rengiama Lietuvos vadovaujamo Europos Sąjungos kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projekto metinė konferencija, praneša Krašto apsaugos ministerija.
"Per pastaruosius metus kartu su projekto dalyviais ir partneriais pasiekėme didelę pažangą bendrų ES kibernetinių pajėgų sukūrimo kelyje. Tai tik patvirtina, kad galime praktiškai apjungti pajėgas kovai su grėsmėmis kibernetinėje erdvėje ir sustiprinti kolektyvinę gynybą šioje dimensijoje", — sako konferencijoje dalyvausiantis Lietuvos krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
Vystant šį projektą per 2018 metus septynios ES šalys narės jau pasirašė ketinimų protokolą, įpareigojantį kurti bendras kibernetines pajėgas, o dar bent kelios šalys narės yra išreiškusios norą prisijungti ateityje.
Paruošta teisinė bazė tokių ES kibernetinių pajėgų veikimui, nustatytos rolės ir procedūros, kurios buvo patikrintos per Lietuvoje vykusias kibernetinio saugumo pratybas "Kibernetinis skydas". Pratybose dalyvavo ES šalių narių kibernetinio saugumo padalinių vadovai bei pirmoji ES kibernetinė greitojo reagavimo komanda, kurią metų trukmės rotacijai iki 2020 metų skiria Nyderlandai.
Lietuvos dar 2017 metais pasiūlyta iniciatyva siekiama sukurti rotuojamas ES Kibernetines greitojo reagavimo komandas, kurias sudarytų projekte dalyvaujančių šalių kibernetinių incidentų tyrimų ir kitų saugumą užtikrinančių institucijų specialistai.
Toks žingsnis ES šalių bendradarbiavimą kibernetinėje srityje pakeltų į naują lygmenį, kuomet nebūtų apsiribojama vien nacionalinėmis pajėgomis, o šalys narės taip pat galėtų dalintis informacija, žmogiškaisiais ištekliais, mokslo pasiekimais, teikti pagalbą ES institucijoms, kitoms šalims narėms ir partneriams.
ES bendradarbiavimo kibernetinėje gynybos srityje projektui vadovauja Lietuva, aštuonios ES šalys narės: Estija, Ispanija, Kroatija, Lenkija, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija ir Suomija — yra projekto dalyvės, dar keturios šalys: Belgija, Graikija, Slovėnija ir Vokietija — yra šio projekto stebėtojos.
