Tai reiškia, kad visuose viešuose pareiškimuose proceso dalyviai, ypač valstybės pareigūnai, jus turi laikyti nekaltu. Ir tuo pačiu neteršti jūsų reputacijos.
Žinoma, valstybės pareigūnai turi teisę ir galimybes pranešti žiniasklaidai apie bylos eigą, apie jūsų statusą. Tačiau nekaltumo prezumpcija reiškia, kad šie pareigūnai negali viešai teigti ar spėlioti, daryti kokias nors prielaidas, kad esate kaltas, kol nepaskelbtas galutinis teismo nuosprendis.
O jeigu bylos dar nėra ir teisminis procesas dar nevyksta? Jeigu ikiteisminis tyrimas dar tik "juodraščiuose"? Laisvė fantazijai, kalboms ir interpretacijoms su žodeliu "galimai" neribota. Ar nekaltumo prezumpcija galioja ir fizinio ar juridinio asmens reputacijai?
"Galimai" pasitelkiamas kaip galimas asmeninės atsakomybės saugiklis.
Jeigu prokuroras ar policijos pareigūnas, informuodamas žiniasklaidą apie jūsų bylos eigą, dar nesibaigus procesui, pareiškia, kad neabejotinai įvykdėte jums inkriminuojamą nusikaltimą, šis pareiškimas laikomas jūsų nekaltumo prezumpcijos pažeidimu.
Remiantis nekaltumo prezumpcija, taip pat draudžiamos netiesioginės užuominos apie tai, kad galite būti kaltas. "Galimai" kaltas.
Užuominos apie kaltę jus gali sužlugdyti ne "galimai", o realiai.
Taigi teiginys, kai tiesiogiai nepasakoma, kad esate kaltas, vis tiek gali pažeisti nekaltumo prezumpciją. Nustatant, ar teiginys pažeidė jūsų nekaltumo prezumpciją, svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kas ir ką pasakė, bet ir į teiginio reikšmę bei bendrą kontekstą.
Teiginio reikšmė ir kontekstas kinta. Priklausomai nuo laiko ir politinės konjunktūros.
Pareiga laikytis nekaltumo prezumpcijos taip pat taikoma ir teisėjų pareiškimams ir sprendimams, kuriuos jie priima iki galutinio nuosprendžio paskelbimo.
Bet nuosprendį Jums gali paskelbti ne teisėjas, o visuomenė, remdamasi užuominomis... Užuominos apie "galimą" kaltę gali išprovokuoti Linčo teismą. Žinoma, akmenimis neužmėtys, ant laužo nesudegins, bet iš Jūsų reputacijos gali likti tik pelenų krūvelė.
Koncerno "MG Baltic" ieškinys Valstybės saugumo departamentui
Nekaltumo prezumpcija ne visiems vienoda. Jeigu esate turtingas ir įtakingas, jūsų nekaltumas didesnis. Turėdami galimybę mokėti brangiems advokatams, jūs turite daugiau galimybių išsaugoti nekaltumo prezumpciją.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo išvadose kaip grėsmė valstybei ir nacionaliniam saugumui įvardytas koncernas "MG Baltic" užsimojo sutramdyti net patį Valstybės saugumo departamentą (VSD).
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) VSD pateiktą informaciją koncernas "MG Baltic" vertina kaip šiurkštų asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimą ir savivalę, paviešinant žvalgybos duomenis.
Todėl koncernas ir tyrimo išvadose minimi keli asmenys kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą ir pateikė VSD bei jo vadovui Dariui Jauniškiui 820 tūkstančių eurų ieškinį.
Pažymose, išvadose, pareigūnų komentaruose, Seimo narių šnekėjimuose ir nušnekėjimuose yra paminėti dešimtys asmenų. Ar šie "galimai" kalti taip pat kreipsis į teismą, įskaitant ir Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), tik laiko klausimas.
Ne tik laiko, bet ir, žinoma, pinigų brangiems advokatams klausimas. Procesas laukia ilgas; sąrašas žmonių ilgas. Advokatų kontoros nemažai uždirbs.
Nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą
Ši byla gali tapti svarbiu teisiniu precedentu nubrėžiant ribas, kurių neturi teisės peržengti ne tik VSD, bet ir kitos specialiosios tarnybos. Gyvename juk teisinėje valstybėje. Reikia tikėtis.
Anksčiau ieškinį pateikė tiktai koncernas kaip juridinis asmuo ir reikalavo paneigti VSD Seimui pateiktą informaciją apie "MG Baltic" korupcinę įtaką politikams.
Bet apylinkės ir apygardos teismai atsisakė priimti ieškinį, remdamiesi tuo, kad žvalgybinė informacija negali būti teisminio ginčo objektas.
Teismai pabūgo veltis į didžiąją politiką.
Šie teismų sprendimai buvo apskųsti Aukščiausiajam Teismui (AT).
Ir pernai gruodžio 12 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad verslo koncernas "MG Baltic" turi teisę teismuose bylinėtis su VSD.
"Žvalgybos institucijos neturi imuniteto ieškiniams, kuriais ginama juridinio asmens dalykinė reputacija", ― paskelbė Aukščiausiasis Teismas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino Vilniaus miesto apylinkės teismui svarstyti ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti VSD raštuose paskleistą informaciją kaip neatitinkančią tikrovės ir pažeidžiančią dalykinę reputaciją.
Savo ruožtu Vilniaus miesto apylinkės teismui teko kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir prašyti pateikti atsiliepimą civilinėje byloje dėl koncerno "MG Baltic" dalykinės reputacijos.
Su ginama juridinio asmens dalykine reputacija kaip nors bus išsiaiškinta. O kaip su gyvų žmonių reputacija?
Nusikaltėliais viešai išvadinęs verslininkus ieškinio sulaukė ir Seimo narys Vytautas Bakas. Ponas Bakas operatyviai ėmėsi gelbėti jam pažymas teikusį Valstybės saugumo departamento vadovą poną Jauniškį. Pastarasis teisme savo tiesą jau galės įrodinėti už mokesčių mokėtojų pinigus.
Gelbėdami Valstybės saugumo departamento (VSD) reputaciją ir jo vadovo Dariaus Jauniškio piniginę Seimo nariai ėmė lenktyniauti su teismais.
Ir teismus aplenkė. Seimo nariai ypatingos skubos tvarka priėmė Žvalgybos įstatymo pataisą, kuri numato, kad žvalgybos pareigūnui sulaukus įtarimų ar ieškinių teisme teisinės paslaugos turi būti kompensuojamos iš žvalgybos institucijos lėšų.
Skubiai priimti šią pataisą pasiūlė pareigūno Dariaus Jauniškio gelbėtojas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Tas pats ponas Bakas, kuris už viešus savo pareiškimus pats iš koncerno "MG Baltic" sulaukė 20 tūkstančių eurų ieškinio.
O dar visai neseniai Bakas mėgavosi išskirtiniu žiniasklaidos dėmesiu, pasakodamas apie "MG Baltic" kaip organizuotą nusikalstamą grupuotę bei jos 500 milijonų eurų siekiančią žalą valstybei.
Dabar ponas Bakas ginasi, tik pristatydamas savo vadovaujamo komiteto išvadas, kurias jo nariai surašė, remdamiesi VSD pateikta informacija.
Dėl šiurkštaus nekaltumo prezumpcijos pažeidimo ir saugumiečių savivalės, paviešinant privačius asmenų pokalbius ir žvalgybos duomenis, "MG Baltic" iš VSD ir jo vadovo dabar siekia prisiteisti 820 tūkstančių eurų.
800 tūkstančių eurų ieškinį pateikė koncernas, dar po keturis tūkstančius eurų ― jo prezidentas Darius Mockus, LNK televizijos generalinė direktorė Zita Sarakienė, koncerne dirbantis buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius ir advokatai Romanas Raulynaitis bei Inga Žemkauskienė.
Ieškinį pateikę "MG Baltic" teisininkai nurodė, kad Seimo nariams žvalgybos informaciją perdavęs Jauniškis pažeidė politinio neutralumo principą ir piktnaudžiavo vadovo įgaliojimais.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
