VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paskelbė, kad "priešiškai nusiteikusios trečiosios šalys, pirmiausia Rusija, sistemingai naudoja dezinformaciją siekiant skaldyti ES".
Pirmadienį Linkevičius dalyvavo Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje, kuriame ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai aptarė ES planą kovai su dezinformacija.
"Gyvename melagingų naujienų amžiuje, dezinformacija ir kitos hibridinės grėsmės yra labai rimtas iššūkis ES ir visų Vakarų vienybei bei saugumui. Priešiškai nusiteikusios trečiosios šalys, pirmiausia Rusija, sistemingai naudoja dezinformaciją siekiant mus skaldyti, pakirsti tarpusavio pasitikėjimą, daryti įtaką demokratiniams procesams ir spendimų priėmimui, tam skiriami milžiniški finansiniai resursai", — cituoja ministrą URM spaudos tarnyba.
Ministras pažymėjo, jog artėjantys Europos Parlamento rinkimai taps dar vienu iššūkiu, kuris parodys ES atsparumą "trečiųjų šalių propagandai", todėl būtinas greitas ir efektyvus kovos su dezinformacija veiksmų plano įgyvendinimas.
Ministras pabrėžė, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas koordinacijai ir efektyviam išteklių paskirstymui, gerųjų kovos su dezinformacija praktikų pritaikymui ES lygmeniu, bendradarbiavimui su NATO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos įtraukimui.
Lietuva buvo viena iš ES valstybių narių, kurios iniciatyva 2015 metais EIVT įkūrė Strateginės komunikacijos ir kovos su dezinformacija komandą. Pirmoji kovos su dezinformacija veiksmų plano ataskaita planuojama 2019 metų kovą.
Kova su dezinformacija Lietuvoje
Lietuvoje sausį buvo užregistruotos pataisos kovai su dezinformacija. Jose teigiama, kad galima uždrausti žiniasklaidai teikti informaciją, kuri gali iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, gali būti skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir šalies gynyba. Žiniasklaidos ekspertai sukritikavo pakeitimus kaip susirūpinimą keliančius klausimus ir pavadino juos "kišimusi į žmonių nuomonę". Lietuvos žurnalistų sąjunga vyriausybės reformas masinės informacijos srityje pavadino "karo padėties įvedimu".
Rusijos "įsikišimas"
Baltijos šalių politikai nuolat kaltina Rusiją "priešiška įtaka" ir "kišimusi" į šio regiono respublikų vidaus reikalus. Sausio pradžioje Lietuva pareiškė, kad "Rusijos kibernetinės atakos" gali "paveikti" būsimų rinkimų eigą ir rezultatus.
Maskva ne kartą neigė tokius Vakarų šalių kaltinimus. Rusijos Federacijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad visi šie teiginiai neturi pagrindo.
Interviu "Sputnik Lietuva" Tarptautinio humanitarinių ir politikos studijų instituto ekspertas Vladimiras Bruteris pažymėjo, kad tokie žaidimai tęsis ir toliau, nes Vakarų šalys mato "Rusijos grėsmės" perspektyvą.
Jis taip pat pažymėjo, kad Vakarai kaip savo egzistavimo prasmę suvokia tik konfrontaciją su Rusija, ir tokia politika yra šių šalių nacionalinės tapatybės pagrindas.
