Lietuvos susisiekimo sektoriaus pridėtinė vertė pasiekė 4,97 mlrd. eurų

Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Tai sudarė apie 14 proc. visos šalyje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Pernai susisiekimo sektoriaus pridėtinė vertė siekė 4,97 mlrd. eurų, 2,6 proc. daugiau nei 2017 metais, praneša Susisiekimo ministerija.

Pinigai - Sputnik Lietuva
Ekonomistai pablogino Lietuvos ekonomikos plėtros tempo prognozę

Praėjusiais metais Lietuvos susisiekimo sektoriaus — transporto, sandėliavimo, logistikos ir ryšių — sukuriama bendroji pridėtinė vertė sudarė apie 14 proc. visos šalyje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės.

2018 metais augo transporto paslaugų eksportas į pagrindines užsienio rinkas — Vokietiją, Rusiją, Prancūziją, Daniją ir Baltarusiją.

Palyginti su 2017 metais, pernai geležinkelių transportu pervežta 7,9 proc. daugiau krovinių (56,8 mln. t) ir 11 proc. daugiau keleivių (5,17 mln.). Krovinių vežimas kelių transportu išaugo 8 proc. (iki 83,1 mln. t), oro transportu — 23 proc. (iki 15,9 tūkst. t), krova Klaipėdos uoste padidėjo 7,3 proc. (iki 46,3 mln. t).

Geležinkeliais vežamų krovinių kiekio augimą lėmė 15 proc. padidėjęs tranzitas Klaipėdos uosto ir Kaliningrado srities kryptimis bei didesni visų pagrindinių krovinių — trąšų, mineralinių produktų, naftos ir naftos produktų bei juodųjų metalų — vežimai.

Automobilio bako pripildymas - Sputnik Lietuva
Kaip keitėsi kuro kainos Lietuvoje pernai ir ko laukti šiemet

Klaipėdos uosto rezultatai pasiekti pradėjus veikti konteinerių paskirstymo centrui, kuriame priimami okeaniniai laivai, gabenantys konteinerius, skirtus plukdyti mažesniais laivais į gretimų šalių uostus. Krovą uoste didino nuosekliai auganti biriųjų krovinių ir generalinių krovinių krova — konteineriai, ro-ro kroviniai bei geležies ir plieno konstrukcijos.

Lietuvos oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius per metus išaugo 19 proc. ir 2018 m. pasiekė 6,25 mln. Rezultatų augimu išsiskyrė Vilniaus oro uostas, kur buvo aptarnauta 31 proc. daugiau keleivių (4,9 mln.). Vilniuje daugėjo skrydžių į Maskvą, Helsinkį, Stambulą, Stokholmą ir Rygą, Palangoje — į Rygą, Varšuvą. Atsirado naujos kryptys į Astaną, Tel Avivą, Boloniją, Riminį, Milaną, Lvovą, Turku.

Naujienų srautas
0