VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Lietuvos valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos metinio pranešimo paskelbimas neturi nieko bendro su saugumo politika — tai yra politinis PR, interviu Sputnik Lietuva sakė ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.
Analitikas pažymėjo, kad panaši praktika vyksta tik Baltijos šalyse, nes visame pasaulyje žvalgybos tarnybos neskelbia informacijos apie savo veiklą.
"Tai grynai politinė PR kampanija, tai yra tikra politika, kuri Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje visuomet aštrėja rinkimų išvakarėse. Ataskaitų, visų pirma, Lietuvos valstybės saugumo departamento, tikslas — įbauginti konservatyvių pagyvenusių rinkėjų ratą "Rusijos grėsme"", — pažymėjo Nosovičius.
Pati ataskaita, anot analitiko, nėra naudinga nei Lietuvos gyventojams, nei žmonėms, kurie nuolat stebi padėtį Baltijos šalyse.
"Metų metus ten 99 proc. ataskaitos teksto skiriama Rusijai ir viskam, kas su ja susiję. Anot šio pranešimo autorių, kurie dirba Valstybės saugumo departamente, Lietuvai iš esmės nekyla jokių kitų grėsmių. <…> Specialiųjų tarnybų ataskaita skirta tiems, kurie gyvena Lietuvoje, tai gana nuobodus dalykas, nes tas pats kartojasi metų metus. Vienintelė šio pranešimo specifika yra ta, kad jis priderintas prie prezidento rinkimų", — sakė jis.
Nosovičius mano, kad panašaus pobūdžios publikacijos reikalingos Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri tempia į valstybės vadovo postą savo įpėdinę, Seimo narę, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovę Ingridą Šimonytę. Kaip pažymėjo ekspertas, nėra jokių garantijų, kad ji pateks į antrąjį prezidento rinkimų turą.
"Antirusiška isterija artėjant rinkimams tik didės bei neaiškumų, kas gi užims šalies prezidento vietą, bus dar daugiau, o valdančiųjų, ypač specialiųjų tarnybų, pastangos įbauginti "Rusijos grėsme" taps vis beviltiškesnės", — pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie prezidento rinkimus Lietuvoje, Nosovičius pažymėjo, kad niekas šioje valstybėje nebijo Rusijos "įsikišimo", nes tai yra "sąmoningas Lietuvos valdžios žaidimas prieš visuomenę".
"Lietuvos valdžia pati puikiai kišasi į savo rinkimus, priskiria tuos rezultatus, kurie naudingi kandidatams. Apie kokį Rusijos kišimąsi galima kalbėti, jei Lietuva yra pirmoji šalis Europoje, kurioje įvyko 2003 metais tautos išrinkto prezidento Rolando Pakso apkalta", — sakė ekspertas.
Nosovičius mano, kad Lietuvos vadovybė savo politinio režimo pagrindu sukūrė "Rusijos baimę". Pasak jo, jei politikai nekalbės apie savo kaimynę Rytuose, jiems teks aptarti Lietuvos vidines problemas: socialinę politiką, žmonių migraciją, kainas, SGD terminalo neveiksmingumą ir korupcijos skandalus.
Be to, ekspertas pabrėžia, kad po rinkimų Lietuvoje niekas nepasikeis, nes "Lietuvos vystymosi vektorius pasirinktas artimiausiam dešimtmečiui".
Grėsmių ataskaita
Antradienį Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento paskelbtoje Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje teigiama, kad Rusijos specialiosios tarnybos "užsiima Lietuvos piliečių verbavimu", o "Kremliaus akiratyje dažniausiai atsiduria" su Rusija ir Baltarusija ryšių turintys Lietuvos politikai ir valstybės tarnautojai, neretai turintys giminių minėtose šalyse.
Be to, vienas iš svarbiausių, anot Valstybės saugumo departamento ir Krašto apsaugos ministerijos, "Rusijos specialiųjų tarnybų" tikslų — šiais metais paveikti rinkimus Lietuvoje.
Tarp grėsmių nacionaliniam saugumui Lietuvos specialiosios tarnybos įvardijo ir Baltarusijos AE, statomą ties Astravu, kibernetines atakas, o terorizmo grėsmė Lietuvai tebėra maža.
Rusijos valdžios institucijos ir daugelis ekspertų pakartotinai pabrėžė, kad Vakarų šalys bando kalbas apie "Rusijos grėsmę" panaudoti kaip pačių susidaryto plano įgyvendinimą, visų pirma, NATO pajėgų ir kontingento prasiveržimą per Rusijos Federacijos sienas.
Dėl to tiek ES šalyse, tiek JAV sukurta speciali informacinė sritis, kurioje tiek žiniasklaida, tiek kai kurie politikai pateikia melagingus ar iškraipytus faktus apie Rusiją kaip tiesą. Ši situacija pastebima ir Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje.
Rinkimai Lietuvoje
Šiais metais Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų, europarlamentarų bei prezidento rinkami.
Kovoje dėl Lietuvos prezidento posto dalyvauja ekonomistas Gitanas Nausėda, filosofas Arvydas Juozaitis, europarlamentaras Petras Auštrevičius, parlamentarė Ingrida Šimonytė ir Seimo narys Naglis Puteikis, premjeras Saulius Skvernelis.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2019 metų gegužės 12 dieną. Kandidatų registracija vyks iki 2019 metų vasario 18 dienos.
