Pasak Lietuvos valstybės vadovės, demonstratyviai neaplankęs Palestinos Skvernelis atnešė Lietuvos autoritetui tarptautinėje arenoje "daugiau žalos nei naudos". Ar tikrai taip?
Tarptautiniai santykiai yra ne tik Lietuvos Respublikos prezidentės ir Užsienio reikalų ministerijos, bet ir ministro pirmininko išimtinė teisė. Vizitai į užsienį yra neatsiejama Vyriausybės vadovo darbo dalis. Ir šiuo klausimu jis turi teisę nesikonsultuoti su prezidente ar jos pavaldiniu užsienio reikalų ministru. Taip Skvernelis ir pasielgė, praėjusią savaitę nuvykęs į Izraelį.
Tarp dviejų kėdžių: JAV arba ES
Rengdama vizito programą ir galimus žiniasklaidos "klausimus-atsakymus" žiniasklaidai, premjero administracija, matyt, turėjo pagrindinį tikslą — parodyti Vašingtonui, kad renkantis būsimą Lietuvos prezidentą reikia rinktis Skvernelį, o ne Dalios Grybauskaitės "paskirtą kandidatą".
Susirūpinusi dėl būsimo užimtumo Europos Sąjungos struktūrose Dalia Grybauskaitė vis dažniau lenkia kalbą apie vieningą Europą ir jos ginčus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis įvairiais pasaulio politikos ir ekonomikos klausimais. Ir tai nepaisant to, kad per visą 28-erių metų nepriklausomos Lietuvos istorijos laikotarpį Vilnius visada griežtai laikėsi JAV nurodytos krytpties. Taigi, Grybauskaitė stengiasi įrodyti Europos aukščiausioms struktūroms, kad "dar yra parako statinėse", ir ilsėtis po 2019 metų gegužės mėnesio rinkimų ji neketina. "Priimkite mane! Aš gera!" — ši frazė nuolat skamba iš baigiančios kadenciją Lietuvos prezidentės lūpų.
Dėl asmeninės naudos ir šiltos vietelės Europos Parlamente ar Europos Komisijoje Grybauskaitė pasirengusi išduoti daugelį metų trunkančią draugystę su JAV? Pasirodo, kad taip.
Tačiau Saulius Skvernelis, apsilankęs Izraelyje ir atsisakydamas tuo pačiu metu apsilankyti Palestinoje, kaip numatyta ES užsienio politikos gairėse, jis aiškiai parodė Vašingtono regioninio komiteto kuratoriams, kad neišduos Jungtinių Amerikos Valstijų. O Izraelis šiandien yra lakmuso testas ir nesutarimų objektas tarp Trampo ir Briuselio.
O kritika iš Daukanto aikštėje įsikūrusių prezidento rūmų iš dalies patvirtina šias spėliones. "Šis vizitas į Izraelį susilaukė dviprasmiškų tarptautinės bendruomenės ir užsienio žiniasklaidos vertinimų. Todėl jis atnešė daugiau žalos nei naudos", — Lietuvos žiniasklaida citavo prezidentės žodžius, kuriuos pristatė jos spaudos tarnyba.
"Paskirtieji" prieš daugumą
Naujojo Lietuvos prezidento rinkimai gegužės mėnesį yra lemiamas valstybei momentas. Spręsis klausimas: ar tebegalios dvigubas valdymas, ar valdančioji dauguma apims visišką valdžią šalyje, o konservatoriai nebegalės kaišioti pagalių į valdančiųjų vežimo ratus.
"Kairiųjų ar kairiųjų-centristų kandidatui reikia laimėti prezidento rinkimus. Tai galėtų būti vienas iš svarbiausių ir galingiausių argumentų rinkimų kampanijoje — prezidentas, vyriausybė ir Seimas — koordinuotos, o ne kovojančios tarpusavyje, valdžios grandys", — sakė valdančiosios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Kaip žinoma, pagrindiniai opozicijos nariai — konservatoriai, kuriuos akivaizdžiai palaiko Dalia Grybauskaitė, iškėlė į kandidatus buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę. O Šimonytei paremti į prezidento varžybas buvo deleguotas "nepriklausomas" kandidatas, ekonomistas Gitanas Nausėda. Geriausias variantas būtų, jei į antrąjį turą patektų būtent šie kandidatai, kuriuos premjeras Skvernelis taikliai pavadino "paskirtais". Tačiau tam konservatoriai turi taip mobilizuoti savo rinkėjus, kad jų balsų užtektų dviem kandidatams. Šiuo metu tai padaryti sudėtinga.
Jei Saulius Skvernelis pateks į antrąjį turą, jo galutinė pergalė niekam nekelia abejonių. Per 28-erius metus konservatoriai taip atsibodo daugumai Lietuvos gyventojų, kad jie yra pasirengę balsuoti "už patį velnią", bet ne už konservatorių. Tai jie — rinkėjai — aiškiai parodė per 2016 metų Seimo rinkimus.
O kad pavyktų dar labiau įtikinti rinkėjus, jog kandidatas į Lietuvos prezidentus — Saulius Skvernelis — yra tikras šalies patriotas, visuomenei paskelbta dar viena Lietuvos ir Izraelio ministrų pirmininkų derybų detalė. Į Izraelio prašymą perlaidoti Vilniaus Gaono palaikus Jeruzalėje Saulius Skvernelis atsakė, kad neparduoda savo tėvynės. Ir panašiais klausimais net neverta diskutuoti.
Taigi, vizito Izraelyje metu kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis vienu metu nušovė du zuikius. Jis išsiuntė du pranešimus. Vieną — į Baltuosius rūmus, kuriame sakoma, kad jei jis bus išrinktas į prezidentus, Jungtinės Valstijos ir toliau galės pasikliauti Vilniumi. O antrąjį — potencialiems rinkėjams, kuriuos Skvernelis nori įtikinti, kad jis gins Lietuvos interesus, o ne ES vyriausybės Briuselyje.
Kas laimės prezidento rinkimus Lietuvoje — Vašingtonas ar Briuselis? Štai kur mįslė. Ir kai kas nors įdės į patefoną sudilusią plokštelę apie "Kremliaus kišimąsi į rinkimus", prisiminkite šį straipsnį.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
