VILNIUS, vasario 6 — Sputnik. Paskelbus Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, partijos "Tėvynės Sąjunga — Lietuvos krikščionys demokratai" narys Laurynas Kasčiūnas vėl iškėlė klausimą dėl Petro Cvirkos paminklo nukėlimo.
"Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje eilinį kartą, kaip saugumo iššūkis įvardijamas sovietinis "paveldas", kurį Rusija išnaudoja kaip savo informacinio karo įrankį, pabrėždama tariamą Lietuvos ryšį su SSRS ir savo įtakos ribas", — savo Facebook paskyroje rašo politikas.
Anot jo, Lietuvoje tokių "balvonų" yra daugiau kaip 160, ir vienas jų — paminklas Petrui Cvirkai, sovietiniam politiniam veikėjui. Kasčiūnas susiejo šį paminklą su Rusijos interesais, ir jam neaišku, kodėl Lietuvos sostinėje vis dar stovi toks paminklas.
"Atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta! Todėl kviečiu pasirašyti peticiją adresuotą Vilniaus miesto savivaldybei, kuria raginame nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu paminklu!" — ragina Kasčiūnas.
Peticija dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo skirta Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.
Peticijos aiškinamajame rašte teigiama, kad Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 metų vasarą Cvirka formaliai tapo "sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku", o iki tol net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus, dirbdamas leidiniuose, susijusiuose su komunistais.
Sovietų Sąjungai "okupavus" Lietuvą Cvirka įstojo į LKP ir buvo išrinktas į Liaudies Seimą. Netrukus po to Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių "kolaborantų", 1940 metų liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą "maldauti", kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį. Rašte pabrėžiama, jog būtent tai "nutiesė teisinį kelią Sovietų okupacijai".
Peticijos rašto duomenimis, paminklas Cvirkai buvo pastatytas už tai, kad "jis savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai".
Pasirašiusieji ragina Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu paminklu.
