VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas ragina užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių aptarti Seime svarstomą Europos Sąjungos dujų direktyvos pataisų klausimą ir Lietuvos poziciją šiuo klausimu, praneša Seimo spaudos tarnyba.
Konservatoriai kreipėsi į Užsienio reikalų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Europos reikalų komitetus, prašydami surengti bendrą komitetų posėdį.
Šių metų vasario 8 dieną Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovai, o vasario 12 dieną — ir Europos Parlamentas, patvirtino kompromisines ES dujų direktyvos pataisas, kurios tik sugriežtins Rusijos Baltijos jūros dugnu tiesiamo dujotiekio "Nord Stream-2" kontrolę, bet nesutrukdys jį nutiesti.
Kasčiūno teigimu, direktyva neišspręs esminių Lietuvos ir Europos energetinio saugumo iššūkių.
"Po ES valstybių vyriausybių atstovų pritarimo praėjusį penktadienį kilo įvairių svarstymų, ar taip nebus atvertas kelias šiam projektui. Kol kas aišku tai, kad ES dujų direktyvos pataisomis "Nord Stream-2" projektas "pakištas" po Trečiojo energetikos paketo reikalavimais. Tačiau tai nėra sprendimas, kadangi, kaip minėjau, pats dujotiekio projektas kenkia ne tik Lietuvos, bet ir Europos energetiniam saugumui", — teigė Kasčiūnas.
Pasak parlamentarų, Seimo tyla šiais klausimais yra nepateisinama.
"Iki šiol susilaikiau nuo šio itin svarbaus klausimo komentavimo viešojoje erdvėje, tikėdamasis sulaukti iš ministro Linkevičiaus paaiškinimo ir aiškaus Lietuvos pozicijų pristatymo. Tačiau, švelniai tariant, darosi neramu, kai apie strateginius Lietuvai ir visam regionui klausimus sužinome iš žiniasklaidos, o ne Vyriausybės atstovų", — teigė Ažubalis.
"Nord Stream-2"
Projektas "Nord Stream-2" apima dvi dujų tiekimo linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Šios linijos bus nutiestos šalia veikiančio "Nord Stream". Planuojama jį paleisti 2019 metų pabaigoje.
Dujotiekio statybą nuolat kritikuoja JAV, kurios yra suinteresuotos tiekti savo SGD Europos rinkai, taip pat Ukraina, kuri nenori prarasti pajamų iš Rusijos kuro tranzito.
Prieš "Nord Stream-2" taip pat pasisako keletas Vakarų šalių, įskaitant Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Šios valstybės mano, kad projektas yra politiškai motyvuotas.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad projektas yra grynai ekonominis, ir paragino jo nepolitizuoti.
