Dėl Lietuvos valstybės vadovo posto varžysis penkiolika kandidatų. Kiek iš jų bus įtraukta į balsavimo biuletenį? Tai paaiškės, surinkus 20 tūkstančių parašų ir įnešus piniginį užstatą.
Lietuvos prezidento rinkimai yra daugiau nei olimpiada. Vyksta jie kas penkerius metus, o šio maratono dalyvių skaičius — milijonai Lietuvos gyventojų.
Lietuvos Konstitucijos 78 straipsnyje nustatyta: "Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės".
"Bet kokia virėja gali valdyti valstybę"
Pasirodo, kad potencialiai valstybės vadovu gali tapti "bet kokia virėja", kuri, pasak bolševikų lyderio V. I. Lenino, "gali valdyti valstybę". Iš tikrųjų viskas vyksta šiek tiek kitaip. Šūkis "apie virėją" buvo sugalvotas, siekiant supainioti paprastą žmogų-liumpeną, priversti jį patikėti tikra "laisve ir lygybe". Tam periodiškai į jo rankas duodamas rašiklis ar pieštukas, kuriuo žmonės-rinkėjai piešia kryžių ar pauščiuką balsavimo biuletenyje. Lyg rinktųsi tarnus.
O tada — šios vadinamosios "žmonių valios išraiškos" skaičiavimas. Ir čia iš karto prisimenama Napoleono III pasakyta frazė, kuri dar dažnai priskiriama Josifui Stalinui. Ji skamba taip: "Nesvarbu, kaip balsuoja, svarbu, kaip skaičiuoja!" O skaičiuos balsus tie, kas turi realią valdžą šalyje. Ir nebūtinai tai bus tie, kas garsiausiai bendrame susirinkime iššauks būsimo valstybės valdovo vardą.
Šiandien prezidento "skeptro ir karūnos" likimas sprendžiamas tyliuose politinių partijų kabinetuose, kuriuos galima palyginti su masonų ložėmis. Ten griežta hierarchija su savo "pilkaisiais kardinolais" iš didelio kapitalo. Ir ne visada net nominalus partijos lyderis būna laisvas savo žodžiais ir veiksmais.
Paskirtieji iš Baltųjų rūmų
Posovietinėje Lietuvoje viskas yra dar paprasčiau. Dar pirmojo Lietuvos prezidento rinkimai 1993 metais, ant atgautos nepriklausomybės euforijos bangos, gali būti laikomi gana laisviais. Tačiau jau 1998 metais Lietuvos laisvė užmigo amžinu miegu.
Iš Vašingtono buvo atsiųstas prižiūrėtojas — Valdas Adamkus. Buvo sugalvota ir graži legenda apie šlepetes, kurias jis sąmoningai paliko po lova, kai bėgo į Vakarus su atsitraukiančiais fašistais. Esą, tose šlepetėse visus "sovietinės okupacijos" metus buvo Adamkaus siela, o JAV buvo tik fizinis kūnas. Šiuo pagrindu JAV pilietis Valdas Adamkus buvo pavadintas naujuoju Lietuvos prezidentu. O kad niekas neabejotų, parodė Vyriausiosios rinkimų komisijos kompiuterio duomenis. Prisimenate apie tai, "kas skaičiuoja"? Gudrybė su laikinai nedirbančiu kompiuteriu padėjo Adamkui ir antrą kartą tapti prezidentu, 2004 metais.
VRK kompiuteris paskelbs naujo prezidento vardą
Dažnai gendantis Vyriausiosios rinkimų komisijos kompiuteris tapo visiems įprasta žinia Lietuvoje. Jis sugedo ir per paskutinius parlamento rinkimus, kurie vyko 2016 metų rudenį. Kaip jis elgsis gegužę? Net aiškiaregiai to negali prognozuoti.
Vasario 18 dieną VRK baigė kandidatų į Lietuvos prezidentus registraciją. Į ketvirtfinalio startą išėjo 15 žmonių. Į pusfinalį, kuris vyks gegužės 12 dieną, pateks tik tie, kas ketvirtfinalio stadijoje sugebės iki kovo 28 dienos surinkti 20 tūkstančių rinkėjų parašų ir įneš piniginį užstatą.
Finalas numatytas gegužės 26 dieną. Jame dalyvaus tik du stipriausi iš patvirtinto sąrašo.
Ketvirtfinalio dalyvių sąrašas: Seimo nariai Petras Gražulis, Naglis Puteikis, Mindaugas Puidokas, Ingrida Šimonytė, europarlamentarai — Valdemaras Tomaševskis, Petras Auštrevičius ir Valentinas Mazuronis, eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, ekonomistas Gitanas Nausėda, filosofas Arvydas Juozaitis, Alfonsas Butė, Vitas Gudiškis, Kazimieras Juraitis ir Tomas Šimaitis.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
