VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Lietuvoje politinės represijos nukreiptos prieš tuos, kurie ginčija oficialią 1991 metų sausio 13 dienos įvykių Vilniuje versiją, mano portalo ruBaltic.ru analitikas Aleksandras Nosovičius.
Jis išreiškė savo nuomonę kalboje Europos Parlamente dėl politinio persekiojimo Baltijos šalyse. Renginį organizavo Europos Parlamento narys iš partijos "Latvijos rusų sąjunga" Miroslavas Mitrofanovas.
"Politinės represijos Lietuvoje yra susijusios su bandymais nutildyti disidentus, kurie ginčija 1991 metų sausio 13 dienos kruvinų įvykių Vilniuje versiją",— sakė Nosovičius.
Jis pažymėjo, kad politinės represijos prieš disidentus ir politinių kalinių egzistavimas yra šiandieninė Baltijos šalių realybė.
Pasak Nosovičiaus, Rusijos piliečio, rezervo pulkininko Jurijaus Melio byla yra tokio politinio persekiojimo pavyzdys.
"Lietuvos valstybė neginčija, kad nė vienas žmogus nenukentėjo nuo Melio veiksmų, tačiau jam tenka kolektyvinė atsakomybė už žmonių mirtis", — pabrėžė analitikas.
Nosovičius taip pat pažymėjo, kad Latvijoje ir Estijoje persekiojima rusakalbė opozicija, kuri ginčija valdžios poziciją dėl "sovietinės okupacijos". Todėl, pasak politikos analitiko, dauguma šių šalių rusų po 1991 metų neteko pagrindinių piliečių teisių.
"Žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai, visuomeniniai ir politiniai lyderiai iš Baltijos šalių, kurie reikalauja lygių teisių rusakalbiams, tampa persekiojimo taikiniais", — sakė Nosovičius.
Mitrofanovo surengtose diskusijose taip pat dalyvavo Europos parlamentarai Josep Maria Terrikabras, Yana Toom, Andrejus Mamykinas, buvusi EP narė Tatjana Ždanok, žmogaus teisių ekspertai ir žurnalistai.
Tačiau kai kurie pranešėjai negalėjo atvykti į Briuselį dėl rašytinio įsipareigojimo neišvykti. Tarp jų yra Aleksandras Gaponenko, Vladimiras Lindermanas, Jurijus Aleksejevas iš Latvijos ir Viačeslavas Titovas iš Lietuvos.
Sausio 13-osios byla
Pasak Lietuvos valdžios institucijų, 1991 metų sausio 13-osios naktį, TSRS daliniams puolant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Pernai spalį Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti bylą dėl sovietų agresijos 1991 metų sausio 13-ąją, nuosprendis bus skelbiamas vasario mėnesį.
Rusijos Valstybės Dūma pavadino 1991 metų įvykių sausio 13-osios bylos procesą šališku teismu ir istorijos falsifikacija.
Rusija ne kartą pažymėjo, kad teismo procesas vyksta, pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos vidaus baudžiamąją teisę, o byloje dalyvaujantys asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.
