Grybauskaitė leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 aukšto rango teisėjus

© Depositphotos.com / Sacura2015Молоток судьи и Фемида
Молоток судьи и Фемида - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Pagal Lietuvos Konstituciją teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, ar kitaip suvaržyta jo laisvė tik gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų — prezidento sutikimą

VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą ir vadovaudamasi Konstitucija bei Teismų įstatymu, pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net 8 teisėjų laisvę bei sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose įsiteisėjimo, praneša Prezidentūra.

"Skirtingomis korupcinėmis veikomis — kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariami 3 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys", — rašoma pranešime.

Generalinio prokuroro sprendimu dėl šių veikų, atskleidžiančių teismus ir advokatūrą apimantį korupcinį tinklą, pradėti keli ikiteisminiai tyrimai.

Молоток судьи - Sputnik Lietuva
Numatoma įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevencijos priemones

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, ar kitaip suvaržyta jo laisvė tik gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų — Respublikos Prezidento sutikimą.

Leisdama patraukti teisėjus baudžiamojon atsakomybėn prezidentė pabrėžė, kad nors teismai gerokai atsinaujino, įsisenėjusių įpročių likučiai vis dar kenkia pasitikėjimui teisingumu, todėl būtina apsivalyti iki galo. Kova su korupcija ir teismų skaidrinimas buvo kertinis abiejų prezidentės kadencijų prioritetas.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis palankiai įvertino tokį sprendimą. Anot jo, "valstybė turi apsivalyti".

"Gražus fasadas gali slėpti sistemines ydas viduje. Garsios kalbos apie teismų reformą gali užgožti nemalonius faktus, bet nuo jų niekur nedingsi. Su tokiomis teismų sistemos spragomis susidurdavę žmonės ne tik nusivildavo teisingumo, bet ir jiems buvo padaroma didelė žala", — Facebook parašė premjeras.

Premjeras pridūrė, kad Lietuvoje turi "būti tobulinama teisėjų atrankos ir patikros sistema, turi geriau veikti savireguliacijos institucijos, turi būti įdiegti papildomi saugikliai". Skvernelis mano, kad "neliečiamųjų laikai baigėsi", o pamoką turi išmokti ir politikai, ir tarnautojai, ir teisėjai, ir gydymo įstaigų vadovai.

2018 metų "Transparency International" (TI) Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrime Lietuvai, kaip ir pernai, skirti 59 balai iš 100 galimų ir 38 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 18 vietą iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių, pirmoje vietoje ES ir pasaulyje — Danija (88 balai). Lietuvos rezultatai nesikeičia jau ketvirtus metus iš eilės — tiek 2017, tiek 2016 ir 2015 metais Lietuva gavo 59 balus.

Naujienų srautas
0