VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui pripažinti Vilniaus ir Kauno viešuosius logistikos centrus valstybei svarbiais projektais ir jų įgyvendinimą patikėti AB "Lietuvos geležinkeliai".
"Viešieji logistikos centrai Vilniuje ir Kaune yra strategiškai svarbūs projektai. Tikimės, kad jų įsteigimas padės pritraukti užsienio investuotojų bei leis užtikrinti tinkamą skirtingų transporto rūšių sąveiką Europos transporto koridoriuose", — sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Skaičiuojama, kad valstybinės ir privačios investicijos į šiuos projektus, pagal galimą žemės sklypų užstatymą ir optimalų sandėlių išdėstymą 1 ha, gali siekti apie 843 tūkst. eurų.
Vilniaus viešąjį logistikos centrą ketinama plėtoti šalia Vaidotų geležinkelio skirstymo stoties. Vilniaus viešojo logistikos centro teritorija apims beveik 26 ha ploto, joje planuojama vykdyti logistikos, sandėliavimo ir gamybos veiklas. Projekto investicinė vertė sieks 22 mln. Eur. Planuojama, kad įgyvendinus projektą bus sukurta ne mažiau kaip 250 naujų darbo vietų.
Logistikos centras Kaune įsikurs šalia geležinkelio stoties Palemono kelyno, ne mažesnėje nei 12 ha teritorijoje. Projekto investicinė vertė turėtų siekti 10 mln. eurų. Pastačius šį logistikos centrą bus sukurta apie 100 naujų darbo vietų.
Vilniaus viešojo logistikos centro statybas ketinama baigti iki 2030 m., o Kauno — iki 2026 m. kartu su europinės geležinkelio vėžės "Rail Baltica" įgyvendinimo pabaiga.
"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 milijardo eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 milijardo eurų, iš kurių iki 85%, tikimasi, finansuos ES.
Europos Komisija ne kartą ragino Baltijos šalis pasiekti kompromisą dėl projekto ir neatidėlioti jo įgyvendinimo, kitaip jos gali prarasti ES finansavimą.
Baigti tiesti europinės vėžės geležinkelį iki Talino planuojama 2025 metais, o pradėti eksploatuoti — 2026 metais.
