VILNIUS, vasario 22 — Sputnik. Strasbūro Žmogaus Teisių Teismas priėmė nagrinėti Kristinos Brazauskienės skundą prieš Lietuvą dėl iškraustymo iš rezidencijos Turniškėse bei neskirtos rentos, teigiama "Lietuvos ryto" televizijos laidoje "Reporteris".
Strasbūro teismą įtikino našlės teiginiai, kad Lietuvoje ji sulaukė teisinio ir politinio persekiojimo.
2010-aisiais, palaidojus prezidentą Algirdą Brazauską, Brazauskienė paprašė skirti jai prezidento našlės rentą — apie pusantro tūkstančio eurų per mėnesį — ir leisti gyventi šalies vadovams skirtoje rezidencijoje Turniškėse. Keltis į Turniškes Brazauskienei buvo leista, tačiau renta nebuvo paskirta.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas nustatė, kad materialinis aprūpinimas skiriamas prezidentui, bet ne jo sutuoktiniui.
"Yra nustatytas Respublikos prezidento materialinis aprūpinimas, bet ne Respublikos prezidento sutuoktinio ar sutuoktinės, ar kitų jos šeimos narių aprūpinimas, ar kitoks išskirtinis statusas", — laidoje sakė Žalimas.
Vėliau teismas pripažino, kad pasibaigus panaudos sutarčiai, Brazauskienė Turniškėse esančiose patalpose gyvena neteisėtai ir privalo išsikraustyti. Tačiau palikti rezidencijos Turniškėse Brazauskienė savo noru nesutiko. Prezidentūra 2017 metais kreipėsi į antstolius, prašydama iš Turniškių priverstinai iškeldinti Brazauskienę. Našlė išsikėlė, kai į procesą įsitraukė antstoliai. Bet Brazauskienė nenustojo kovoti dėl savo teisių ir apskundė Lietuvą Strasbūro Žmogaus Teisių Teismui.
Atstovavimo Europos Žmogaus Teisių Teisme skyriaus vedėja Lina Urbaitė pasakė, ką tai reiškia.
"Bylos, kurios būna komunikuojamos vyriausybei, jau būna praėjusios pirminę patikrą ir vien tai, kad teismas nusprendė perduoti vyriausybei Brazauskienės peticiją dėl šių skundų, reiškia, kad nebuvo tie skundai pripažinti aiškiai nepagrįstais ir teismas nagrinės iš esmės", — teigė Urbaitė.
Brazauskienės advokatas Gintaras Černiauskas sako, kad, paprašius skirti rentą ir rezidenciją, prieš moterį atsisuko visa Lietuvos teisinė ir politinė sistema.
"Jeigu taip vienu žodžiu, tai dėl politinio ir teisinio persekiojimo. Modeliuojama buvo visa ta situacija tik pagal ją, pagal konkretų asmenį. KT išaiškinimas, vėlgi, norėčiau pabrėžti, lietė tik vieną asmenį", — sakė advokatas.
Advokatas teigė, kad kol kas kompensacijos suma nėra numatyta, tai bus padaryta ateityje.
Politikai jau ne kartą svarstė visai atsisakyti rezidencijų šalies vadovams. Namas, kuriame gyveno Brazauskienė, antrus metus stovi tuščias. Jį išlaikyti kainuoja apie 10 000 eurų per metus.
Algirdas Brazauskas 1988 metais tapo Lietuvos komunistų partijos I sekretoriumi, ir tokiu būdu buvo paskutinis sovietų Lietuvos aukščiausias vadovas. Šį postą jis užėmė iki nepriklausomybės paskelbimo 1990-ųjų kovo 11 dieną. Vėliau jis laikinai ėjo nepriklausomos Lietuvos prezidento pareigas, 1993 metais buvo išrinktas kadencijai iki 1998 metų. 2001-2006 metais vadovavo šalies Vyriausybei. Brazauskas nepriklausomybės metais nuolat buvo vienas populiariausių politikų. Po sunkios kovos su limfos vėžiu mirė 2010 metų birželio 26 dieną. Liepos 1 dieną, valstybinių laidotuvių metu, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
