Černobylio atominės elektrinės avarija laikoma didžiausia tokio pobūdžio per visą branduolinės energetikos istoriją. Ji įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną netoli Pripetės miesto, Ukrainos SSR teritorijoje.
Po avarijos aplink atominę elektrinę 30 kilometrų spinduliu sukurta negyvanama zona. Šiandien tai yra paviršinis atviras radioaktyvus šaltinis. Šiuolaikinė zona palaipsniui tampa laukinių gyvūnų rezervatu. Pavyzdžiui, vilkų, lapių, šernų ir elnių, kurie sugebėjo prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų šioje teritorijoje.
1/12
© AP Photo / Sergiy Gaschak
Černobylio branduolinio saugumo problemų centras nustatė, kad laukinių gyvūnų organizmai patys įveikia daugybę neigiamų veiksnių, įskaitant cheminę taršą.
2/12
© Photo : University of Georgia/Peter E.Schlichting at all.
Įrengus "fotoaparatų spąstus" tyrėjams pavyko nufilmuoti kadrus, kuriuose užfiksuoti zonoje gyvenantys laukiniai gyvūnai.
3/12
© AP Photo / Sergiy Gaschak
Černobylio AE atskirtojoje teritorijoje yra 11 Ukrainos gamtos rezervato fondo objektų.
4/12
© Photo : University of Georgia/Peter E.Schlichting at all.
Pasak ekspertų, antropogeninio poveikio pašalinimas turėjo teritorijai teigiamą poveikį, viršijantį neigiamą žmogaus sukeltos nelaimės poveikį šimtus kartų.
5/12
© AP Photo / Sergiy Gaschak
Atskirtojoje zonoje gausu briedžių, elnių, šernų, vilkų ir daug kitų rūšių.
6/12
© AP Photo / Sergiy Gaschak
Pirmą kartą didelio masto Černobylio zonos biologinė įvairovė buvo užfiksuota 2015 metais. Nuo to laiko tyrėjams pavyko nufotografuoti net lokį ir stumbrą.
7/12
© Photo : University of Georgia/Peter E.Schlichting at all.
Naudodamiesi "fotoaparato spąstais" mokslininkai Černobylio zonoje užfiksavo usūrinį šunį. Savo kailio ir snukio spalva šis plėšrūnas labai panašus į meškėną.
8/12
© AP Photo / Efrem Lukatsky
Prževalskio arklys sugebėjo prisitaikyti prie Černobylio atominės elektrinės atskirtosios zonos sąlygų.
9/12
© AFP 2023 / Sergei Supinsky
1990-ųjų metų pradžioje į atskirtąją zoną buvo paleisti tik keli Prževalskio arkliai, tačiau dabar jų teritorijoje yra beveik šimtas.
10/12
© AP Photo / Sergiy Gaschak
Atskirtojoje zonoje gyvena 19 retų gyvūnų rūšių, tokių kaip lūšis, barsukas, juodasis gandras ir jūrinis erelis.
11/12
© Photo : University of Georgia/Peter E.Schlichting at all.
Mokslininkai periodiškai gaudo gyvūnus anomalijoms ištirti. Dažniausia anomalija yra albinizmas.
12/12
© AP Photo / Sergiy Gaschak
Valstybinės įmonės "Ecocentr" radiacinės ekologinės stebėsenos grupės vadovas Denisas Višnevskis papasakojo, kad gyvūnai aktyviai naudojasi infrastruktūra atskirtojoje zonoje. Jie aplanko apleistus kaimus ir dažnai nakvoja pastatuose.
