VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Traukiantis žiemiškiems orams, kuomet ima tirpti sniegas, o žemė dar yra įšalusi, keliuose prasideda pavasario sezonui būdingas reiškinys — polaidis, primena Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Įšalęs žemės sluoksnis neleidžia dėl lietaus ir ištirpusio sniego susidariusiam vandeniui susigerti į gilesnius žemės sluoksnius, todėl vandens sankaupos lieka viršutiniame sluoksnyje. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos valstybinės reikšmės kelių ir tiltų priežiūros skyriaus patarėjas Modestas Lukošiūnas paaiškina, kodėl polaidžio metu būtina riboti sunkiasvorių transporto priemonių eismą bei kokią žalą jis daro kelių dangai.
Specialistas sako, kad polaidžio metu pasimato tikroji kelio dangos būklė.
"Jeigu dangos konstrukcija yra silpna, viršutinis dangos sluoksnis nusidėvėjęs, o apatiniai sluoksniai užsiteršę bei nėra tinkamo vandens nuleidimo, tai polaidžio metu, kai pradeda tirpti įšalas ir susidaro perteklinė drėgmė, kelio konstrukcija permirksta ir tampa visai silpna — "išskysta". Kelio konstrukcija negalėdama atlaikyti sunkaus transporto apkrovų yra išmaigoma ir pradeda "lūžti"", — Lukošiūnas nurodė priežastis, kodėl sunkiojo transporto eismo ribojimas polaidžio metu yra būtinas.
Priešingu atveju, kelių ruožai, kurių kelio danga yra silpna, būtų pažeisti tiek, kad net ir lengvųjų transporto priemonių eismas šiuose ruožuose ilgainiui būtų nebeįmanomas.
Pavasarinis polaidis daugiausia žalos daro rajoniniams, ypač esantiems miškingose vietovėse, keliams. Taip yra todėl, kad tokiose vietose kelio konstrukcija ilgesnį laiką lieka įšalusi ir drėgna. Lukošiūnas paaiškina, kad dažniausiai rajoninių kelių danga yra silpnesnė, nes šie keliai yra senesni, o jų charakteristikos netenkina dangos konstrukcijai nustatytų reikalavimų. Be to, iš visų rajoninės reikšmės kelių apie 47 procentų yra žvyrkeliai. Keliai su žvyro danga yra jautresni polaidžio neigiamiems padariniams, nes išmirkęs žvyrkelio viršutinis sluoksnis tiesiogiai yra veikiamas transporto priemonių apkrovos.
Transporto priemonių masės svorio ribojimai nustatomi atsižvelgiant į esamą kelio būklę ir įvertinant žalą, kurią gali padaryti sunkusis transportas. Dažniausiai yra naudojami 8 tonų bendrosios masės ribojimai sunkiasvorėms transporto priemonėms. Lengvųjų transporto priemonių eismas taip pat turi įtakos kelio dangai, tačiau ji yra nepalyginamai mažesnė nei sunkiojo transporto eismo atveju. Specialisto teigimu, lengvųjų automobilių ir sunkvežimių su kroviniu apkrova į ašį gali skirtis apie 10 kartų, o kartais ir daugiau. Dažniausiai lengvojo transporto eismas nepadaro didelių pažeidimų keliui, tuo tarpu sunkvežimis su viršsvoriu polaidžio metu kelio dangą gali pažeisti taip, kad be atstatymo darbų keliu nebebūtų įmanoma naudotis.
Orai Lietuvoje: netrukus į šalį sugrįš sniegas >>
"Mūsų tikslas nėra kuo daugiau apriboti eismą keliuose. Tikslas yra kaip nors išsaugoti silpnus kelius nuo sulaužymo, kad jais polaidžio metu galėtų važiuoti bent lengvasis ir vidutinis transportas, o pasibaigus polaidžiui, juos būtų galima mažiausiomis sąnaudomis suremontuoti ir atnaujinti visų transporto rūšių eismą", — teigia Lukošiūnas ir prašo vairuotojų įvertinti kelio dangos būklę ir laikytis svorio ribojimų keliuose polaidžio metu.
