VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Vakarų žurnalistai per daug dėmesio skyrė tam, kad JAV prezidentas Donaldas Trampas atsakė į Sputnik korespondento klausimą.
Spaudos konferencijoje po Trampo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Čen Uno susitikimo Vietname žurnalistė paklausė amerikiečių lyderio, ar JAV ekspertai svarsto galimybę atlikti Šiaurės Korėjos branduolinių objektų patikrinimą.
Trampas atsakė teigiamai, bet prieš tai pasiskundė, kad neišgirdo klausimo, ir reporterei teko jį du kartus pakartoti bei prisistatyti.
Po to Vakarų žurnalistai užsipuolė prezidentą.
"Rusijos propagandos agentūra "Sputnik" ką tik uždavė klausimą Trampui", — parašė "YahooNews" korespondentas.
Russian propaganda outlet Sputnik just asked Trump a question. Here’s some background on their operations in the states. https://t.co/JzcNvi2H19
— Hunter Walker (@hunterw) February 28, 2019
"Trampas sugebėjo atsakyti į Rusijos bendrovės "Sputnik" klausimą. Žinoma", — Twitter parašė "Feature Story News" prezidentas Saimonas Marksas (Simon Marks).
Į tai atkreipė dėmesį ir Baltųjų rūmų žurnalistas Haris Hortonas (Harry Horton).
Trump is now taking a question from Russia's Sputnik news agency.
— Harry Horton (@harry_horton) February 28, 2019
"Trampas atsako į Rusijos žiniasklaidos agentūros "Sputnik" klausimą", — parašė jis.
Rusijos žiniasklaidos engimas Vakaruose
Anksčiau Maskva ne kartą atkreipė dėmesį į akivaizdžius Rusijos žiniasklaidos priespaudos faktus daugelyje Vakarų šalių. Kai kuriose šalyse "RT" ir "Sputnik" žurnalistams tiesiog nesuteikiama galimybė susipažinti su informacija, jiems nesuteikiama akreditacija.
Praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sakė, kad prieš Rusijos žiniasklaidą vyksta daug išpuolių bei dažnai skamba kaltinimai propaganda. Kaip pavyzdį ji nurodė žurnalistams "RT" renginius, susijusius su referendumu Katalonijoje, po kurių Ispanijos valdžia pareiškė, kad kanalas "kišasi į vidaus reikalus".
Zacharova mano, kad tokie įtarimai yra neįtikinami dėl to, kad "iš esmės šiose vietose dirba tik rusų žurnalistai, o Vakarų spaudos atstovai retai ten pasirodo".
Ištrintos "Sputnik" paskyros
Sausio mėnesį "Facebook" kibernetinio saugumo departamento vadovas Nathaniel Gleicher pareiškė, kad bendrovė ištrynė 364 socialinio tinklo puslapius. "Facebook" teigė, kad šie tinklalapiai ir paskyros susiję su Maskvoje įsikūrusia naujienų agentūra "Sputnik" ir kad kai kurie šių tinklalapių dažnai skelbdavo žinutes tokiomis temomis kaip nusistatymas prieš NATO, protestų judėjimai ir kova su korupcija.
Ištrintos paskyros veikė Baltijos šalyse, Vidurinėje Azijoje, Kaukaze ir Vidurio bei Rytų Europoje.
MIA "Rossija segodnia" vyriausioji redaktorė Margarita Simonian paprašė "Facebook" paaiškinti, kuo "nusikalto" šios paskyros, ir pavadino bendrovės vadovybės veiksmus cenzūra.
Kaip pabrėžė Simonian, Amerikos bendrovė savo pareiškime pripažino, kad neturi skundų dėl turinio, kuris buvo paskelbtas paskyrose, bei "nebuvo pažeistos jokios "Facebook" ar visuomeninio gyvenimo taisyklės".
Ji pažymėjo, kad agentūra iki šiol nesugebėjo tiksliai išsiaiškinti, kokias būtent pretenzijas turi "Facebook", išskyrus tai, kad visi užblokuoti puslapiai buvo susiję su "Sputnik" arba buvo agentūros žurnalistų paskyros.
