VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Šią savaitę Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo devynių Baltijos ir Vidurio Europos valstybių (vadinamų Bukarešto devynetu) vadovų susitikime, kurio tikslas — tolesnis regiono saugumo, gynybos ir atgrasymo stiprinimas.
Po aukščiausiojo lygio susitikimo "Bukarešto devyneto" šalys priėmė deklaraciją, kurioje įtvirtinama Rusijos "grėsmė".
Pasak aukščiausiojo lygio susitikimo, Rusija nesilaiko tarptautinės teisės, demonstruoja "konfrontacinio elgesio" modelius ir naudoja "Krymo tiltą savo geopolitiniams tikslams", sklebia "Actmedia".
Dokumente pažymima, kad įtempta padėtis Azovo jūros regione reikalauja nuoseklaus ir strategiško NATO požiūrio. Devyni Europos valstybių lyderiai pabrėžė "susirūpinimą" dėl konflikto Rytų Ukrainoje ir įtampos Azovo ir Juodojoje jūroje.
"Tai dar vienas Rusijos tarptautinės teisės nesilaikymo pavyzdys, jos konfrontacinio elgesio modelio ir karinių bei nekarinių veiksmų, kaip antai tilto per Kerčės sąsiaurį statyba, siekiant savo geopolitinių tikslų, apraiška", — rašoma deklaracijoje.
Susitikimo dalyviai taip pat vienbalsiai pritarė JAV ir Kanados kariniam buvimui Europoje ir pažadėjo išleisti bent du procentus BVP gynybai.
"Bukarešto devynetą" sudaro Rumunija, Bulgarija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Lenkija, Estija, Latvija ir Lietuva. Slovakijos mieste Košicėje įvykęs aukščiausiojo lygio susitikimas skirtas NATO įkūrimo 70-mečiui. Jame dalyvavo Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Grybauskaitė: NATO turi būti nuolatos pasirengęs atremti "grėsmę iš Rytų" >>
Krymo tiltas yra ilgiausias Rusijos tiltas, jo ilgis — 19 kilometrų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2018 metų gegužės 15 dieną atidarė tilto automobilinę dalį. 2018 metų pabaigoje vidutinis paros srautas per Krymo tiltą buvo apie 15 tūkst. automobilių. Planuojama, kad geležinkelių dalyje traukinių judėjimas prasidės gruodžio mėnesį.
Ukrainos karinio jūrų laivyno provokacija
Lapkričio pabaigoje trys Ukrainos laivyno laivai pažeidė Rusijos sieną, įplaukė į laikinai uždarą Rusijos Federacijos teritorinių vandenų zoną ir persikėlė iš Juodosios jūros į Kerčės sąsiaurį. Jie pavojingai manevravo, nevykdė teisėtų Rusijos valdžios reikalavimų ir buvo sulaikyti, o jūrininkai suimti.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino incidentą provokacija, pažymėdamas, kad tarp Ukrainos laivų, pažeidusių Rusijos sieną, įgulos narių buvo du Ukrainos saugumo tarnybos nariai, kurie iš tikrųjų vadovavo šiai specialiai operacijai. Pasak jo, provokacija Juodojoje jūroje yra susijusi su žemu Ukrainos prezidento reitingu rinkimų išvakarėse.
Rusijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl situacijos Ukrainoje ir Kryme. Vakarai apkaltino Maskvą "kišimusi" į Kijevo reikalus ir įvedė prieš ją sankcijas. Rusija buvo priversta imtis atsakomųjų priemonių ir ne kartą pabrėžė, kad kalbėti sankcijų kalba yra neproduktyvu.
Pareiškimai apie "Rusijos grėsmę"
Pareiškimai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų lūpų, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos.
Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau ne kartą pareiškė, kad Vilnius jaučia "grėsmę" dėl "pasikartojančių Rusijos pratybų pasienyje ir Baltijos jūroje, kibernetinių atakų ir Kaliningrado srities militarizacijos".
Rusija ne kartą pabrėžė, kad Maskva neketina nieko pulti, o NATO naudojasi Vakarų keliama isterija, kad padidintų karinio kontingento ir technikos skaičių šalia Rusijos sienų.
