Šeši iš išrinktųjų yra visuomeninių rinkimų komitetų atstovai, penki — socialdemokratai, trys — Tėvynės sąjungos atstovai, du — Lenkų rinkimų akcijos iškelti kandidatai, po vieną — Liberalų sąjūdžio, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos laisvės sąjungos atstovai.
Kovo 17 dieną vyks antrasis rinkimų turas.
Kaunas lieka Visvaldo Matijošaičio rankose. Preliminariais duomenimis, jis "laikinojoje sostinėje" surinko beveik 80% balsų.
Pono Matijošaičio vadovaujamas rinkimų komitetas "Vieningas Kaunas", taip pat turės ir daugumą Kauno miesto taryboje — net 32 mandatus iš 41.
Ričardas Malinauskas, nepaisant to, kad yra įtariamasis vadinamajame teisėjų korupcijos skandale, neužleidžia Druskininkų "sosto". Už merą Malinauską balsavo beveik 73% rinkėjų. Be to, 17 mandatų iš 25-ių savivaldybės taryboje gauna pono Malinausko rinkimų komitetas "Už Druskininkus".
Šiaulių miesto meru dar kartą išrinktas Artūras Visockas. Jis šiame mieste surinko 52% balsų. Be to, pono Visocko vadovaujamas rinkimų komitetas kartu su meru turės 16 mandatų iš 31-o Šiaulių miesto savivaldybės taryboje.
Širvintų rajone irgi neprireiks antrojo merų rinkimų turo, nes Socialdemokratų darbo partijos atstovė, Širvintose suformavusi savo visuomeninį komitetą, Živilė Pinskuvienė surinko 71% balsų.
Partijos šiuose rinkimuose patiria fiasko
Partijos šiuose rinkimuose patiria fiasko — daug mandatų tarybose ir merų postų atitenka visuomeniniams rinkimų komitetams. Visuomeniniai rinkimų komitetai yra trečiojoje vietoje. Po Lietuvos socialdemokratų partijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos.
Tokie visuomeninių rinkimų komitetų rezultatai — didėjantis nepasitikėjimas partijomis bei gerokai pagausėjusios pačių nepartinių komitetų gretos.
2015 metų rinkimuose komitetai gavo apie 8% balsų. Komitetų šįkart yra dvigubai daugiau nei 2015-aisiais.
Komitetai aktyviau kūrėsi dėl nepartinių žmonių noro dalyvauti ir politikoje, ir kartu vietinės bendruomenės problemų sprendime.
Visuomeniniai rinkimų komitetai sudarė sąlygas pasireikšti vietiniams lyderiams, aktyviems miesto bendruomenės žmonėms, kurie žino miesto ar rajono problemas.
Vis dėlto, žvelgiant iš kitos pusės, komitetai yra vienadieniai drugeliai ir veikia tik rinkimų laikotarpiu, o pasibaigus rinkimams jie išsibarsto, nėra įpareigoti tęsti veiklą. Taip pat jie niekam neatskaitingi. O jų "nepriklausomybė" labai simbolinė, nes daugelis komitetų buvo patyrusių politikų nukreipiami reikiamu keliu.
Kai kur po šių rinkimų gali kilti politinė įtampa
Dabartinių miestų ir rajonų vadovų apsisprendimas į rinkimus eiti ne su partijomis, o su komitetais — taktinis rinkimų kampanijos sprendimas.
Merai pirmą kartą renkami tiesiogiai buvo 2015 metais. Tuomet būta nemažai abejonių, ar nekils vietinės politinės krizės savivaldybėse, kur meras imsis konfliktuoti su tarybos dauguma.
Per šiuos ketverius kadencijos metus pasikeitė vos keturi merai. Tad stabilumas iš esmės buvo užtikrintas. Anksčiau per kadenciją pakisdavo iki trečdalio tarybose rinktų merų.
Toks stabilumas išlaikytas net ir nepaisant kilusių tam tikrų politinio pobūdžio konfliktų kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Šiauliuose ar Raseiniuose.
Ar ir po šių savivaldos rinkimų išvengsime didesnių politinių konfliktų dalyje savivaldybių, dar pamatysime. Bet.
Už regioninę politiką atsakingas vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas įspėja, kad po šių savivaldybių rinkimų kai kuriuose miestuose ir rajonuose gali kilti politinė įtampa: "Nors mūsų įstatymai numato tokių krizių sprendimo būdus, kartais — gana radikalius, pavyzdžiui, tiesioginio valdymo įvedimą, vis dėlto, tikime sveiku protu ir tikimės sutarimo tarp merų ir tarybų absoliučioje daugumoje savivaldybių".
Lietuvos savivaldybių ir merų rinkimai 2019 >>
Tikėkime ir mes, kad dėl artėjančių prezidento rinkimų pati aukščiausioji valdžia nepradės kelti politinės įtampos ir sumaišties visoje šalyje. Tikėkime sveiku protu, kad tiesioginio valdymo nebus. Nei atskirose savivaldybėse, nei visoje Lietuvos Respublikoje.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
