Užgavėnių minėjimas vyko ant Tauro kalno, prie Profesinių sąjungų rūmų. Nepaisant lietaus ir nemalonių orų, į šventę susirinko daugiau nei 200 žmonių.
Vaišinimas blynais ir Morės sudeginimas vyko ne tik Vilniaus centre, bet ir daugelyje sostinės mikrorajonų ir kitų Lietuvos miestų.
© Sputnik / Владислав АдамовскийLietuvoje su žiema tradiciškai atsisveikinama linksmai ir triukšmingai Užgavėnių šventės metu. Lietuvoje tai diena, kai po namus vaikšto persirengę vaikai, visi valgo blynus, deginama Morė, o Kanapinis nugali Lašininį.
1/14
© Sputnik / Владислав Адамовский
Lietuvoje su žiema tradiciškai atsisveikinama linksmai ir triukšmingai Užgavėnių šventės metu. Lietuvoje tai diena, kai po namus vaikšto persirengę vaikai, visi valgo blynus, deginama Morė, o Kanapinis nugali Lašininį.
© Sputnik / Владислав АдамовскийLiaudies pasilinksminimai vyko antradienį, kovo 5 dieną. Vilniaus gyventojai susirinko ant Tauro kalno. Po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkas.
2/14
© Sputnik / Владислав Адамовский
Liaudies pasilinksminimai vyko antradienį, kovo 5 dieną. Vilniaus gyventojai susirinko ant Tauro kalno. Po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkas.
© Sputnik / Владислав АдамовскийYra prietaras, kad kuo daugiau suvalgysi per Užgavėnes, tuo geriau ir turtingiau gyvensi šiais metais. Visi norintieji galėjo pasivaišinti blynais, kurie yra saulės ir artėjančio pavasario simbolis.
3/14
© Sputnik / Владислав Адамовский
Yra prietaras, kad kuo daugiau suvalgysi per Užgavėnes, tuo geriau ir turtingiau gyvensi šiais metais. Visi norintieji galėjo pasivaišinti blynais, kurie yra saulės ir artėjančio pavasario simbolis.
© Sputnik / Владислав АдамовскийDideliuose kubiluose atviroje ugnyje organizatoriai paruošė liaudies žolelių arbatos, kuria vaišino susirinkusius.
4/14
© Sputnik / Владислав Адамовский
Dideliuose kubiluose atviroje ugnyje organizatoriai paruošė liaudies žolelių arbatos, kuria vaišino susirinkusius.
© Sputnik / Владислав АдамовскийViena iš pagrindinių švenčių tradicijų — persirengimas. Ant Tauro kalno šį vaidmenį atliko aktoriai mėgėjai.
5/14
© Sputnik / Владислав Адамовский
Viena iš pagrindinių švenčių tradicijų — persirengimas. Ant Tauro kalno šį vaidmenį atliko aktoriai mėgėjai.
© Sputnik / Владислав АдамовскийPagrindiniai Užgavėnių personažai visada buvo Morė — išeinančios žiemos simbolis, plonas Kanapinis — pasnininko simbolis, ir stambus Lašininis — laiko prieš Gavėnią simbolis. Šiuos personažus įkūniję persirengėliai važinėjo rogėmis po visus namus, kur jie buvo vaišinami blynais.
6/14
© Sputnik / Владислав Адамовский
Pagrindiniai Užgavėnių personažai visada buvo Morė — išeinančios žiemos simbolis, plonas Kanapinis — pasnininko simbolis, ir stambus Lašininis — laiko prieš Gavėnią simbolis. Šiuos personažus įkūniję persirengėliai važinėjo rogėmis po visus namus, kur jie buvo vaišinami blynais.
© Sputnik / Владислав АдамовскийBe to, prie laužų susirinkdavo gyvuliais, velniais, raganomis ir kitais personažais persirengę žmonės.
7/14
© Sputnik / Владислав Адамовский
Be to, prie laužų susirinkdavo gyvuliais, velniais, raganomis ir kitais personažais persirengę žmonės.
© Sputnik / Владислав АдамовскийNuo senų laikų lietuviai Užgavėnių metu daug dainavo, triukšmavo, linksminosi, nes manoma, kad triukšmas pažadins iš miego šalčio suvaržytą žemę, ir tada žiema užleis vietą pavasariui.
8/14
© Sputnik / Владислав Адамовский
Nuo senų laikų lietuviai Užgavėnių metu daug dainavo, triukšmavo, linksminosi, nes manoma, kad triukšmas pažadins iš miego šalčio suvaržytą žemę, ir tada žiema užleis vietą pavasariui.
© Sputnik / Владислав АдамовскийTodėl lietuviai šokiais ir dainomis "varė" žiemą. "Žiema, žiema, eik iš kiemo!" — šaukė susirinkusieji.
9/14
© Sputnik / Владислав Адамовский
Todėl lietuviai šokiais ir dainomis "varė" žiemą. "Žiema, žiema, eik iš kiemo!" — šaukė susirinkusieji.
© Sputnik / Владислав АдамовскийNuotraukoje: Morės iškamša, kuri tradiciškai sudeginama šventės pabaigoje. Ji yra deginama, nes anksčiau buvo tikima, kad tai padės greičiau ateiti pavasariui.
10/14
© Sputnik / Владислав Адамовский
Nuotraukoje: Morės iškamša, kuri tradiciškai sudeginama šventės pabaigoje. Ji yra deginama, nes anksčiau buvo tikima, kad tai padės greičiau ateiti pavasariui.
© Sputnik / Владислав АдамовскийPagal katalikų papročius, po Gavėnių yra Pelenų trečiadienis, žymintis Gavėnios pradžią. Šią dieną katalikybėje nustatytas griežtas pasninkas.
11/14
© Sputnik / Владислав Адамовский
Pagal katalikų papročius, po Gavėnių yra Pelenų trečiadienis, žymintis Gavėnios pradžią. Šią dieną katalikybėje nustatytas griežtas pasninkas.
© Sputnik / Владислав АдамовскийYra prietaras, kad tie, kas nešvęs Užgavėnių, "per metus neturės poilsio, o jo darbas nebus užbaigtas".
12/14
© Sputnik / Владислав Адамовский
Yra prietaras, kad tie, kas nešvęs Užgavėnių, "per metus neturės poilsio, o jo darbas nebus užbaigtas".
© Sputnik / Владислав АдамовскийUžgavėnių kulminacija tapo Morės sudeginimas.
13/14
© Sputnik / Владислав Адамовский
Užgavėnių kulminacija tapo Morės sudeginimas.
© Sputnik / Владислав АдамовскийLietuvos valstiečiai anksčiau išbarstydavo sudegintos iškamšos pelenus laukuose. Buvo tikima, kad tai daro dirvožemį derlingą.
14/14
© Sputnik / Владислав Адамовский
Lietuvos valstiečiai anksčiau išbarstydavo sudegintos iškamšos pelenus laukuose. Buvo tikima, kad tai daro dirvožemį derlingą.