VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Lietuvoje per 2018 metus užfiksuoti 53 183 kibernetiniai saugumo incidentai. Tai nežymiai mažiau nei 2017 metais, tačiau sudėtingų atakų skaičius išaugo 41 proc., rodo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) ataskaita.
"Kibernetinio saugumo būklė 2018 metais Lietuvoje pastangų prasme gerėjo, tačiau stebime didelį kibernetinių incidentų augimą su piktybine veikla. Visi fiksuoti parametrai rodo, kad kibernetinė erdvė taip pat yra karo zona, kuri reikalauja ne mažesnių saugumo ir gynybos stiprinimo pastangų, nei jūroje, ore ar ant žemės", — sakė Nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitos pristatyme dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Karoblio teigimu, vienas svarbiausių šių metų iššūkių — Lietuvoje vyksiantys rinkimai ir jų kibernetinio saugumo užtikrinimas.
Per 2018 metus NKSC užregistravo 21 proc. daugiau įrenginių, kurie turi saugumo spragų, o pusė iš 52 tūkst. interneto svetainių, turinčių tinklo valdymo sistemas, Lietuvoje yra pažeidžiamos.
"Tai kelia nerimą, nes daugelis kibernetinio saugumo grėsmių kyla tiek dėl nesaugių įrenginių, tiek dėl pažeidžiamų interneto svetainių, kuriais piktavaliai gali pasinaudoti kibernetinėms atakoms rengti", — sakė ataskaitą pristatęs krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
Pasak viceministro, Lietuvoje vis dar trūksta suvokimo, kad IT teikiamos paslaugos bei ryšių ir informacinių sistemų saugoma informacija yra turtas, kuriam apsaugoti turi būti teikiamas prioritetas.
Nacionalinio kibernetinio saugumo ataskaitoje taip pat išskiriama, kad kritinė valstybės infrastruktūra išlieka aktyvios kibernetinės veiklos objektu — per 2018 m. elektroninių ryšių tinklų žvalgymo veikla išaugo 18 proc. Piktavalius labiausiai domino valstybės valdymo (39 proc.), energetikos (20 proc.), užsienio reikalų ir krašto apsaugos sistemų tinklai (24 proc.).
"Svarbiausių Lietuvos valstybės sektorių tinklai yra nuolat ir intensyviai atakuojami, siekiant perimti juose kaupiamus duomenis, todėl, įvertinę šias rizikas, kuriame saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą. <…> Kuriamas tinklas padės užtikrinti duomenų saugumą bei ryšių patikimumą kritinėse situacijose, pavyzdžiui, stambaus masto kibernetinių atakų, stichinių nelaimių atveju", — pažymėjo ministras Raimundas Karoblis.
Socialinės inžinerijos metodais pagrįstų bandymų įsiskverbti į ryšių ir informacines sistemas NKSC per 2018 metus užfiksavo 25 proc. daugiau negu 2017 metais. Dažniausiai naudojami metodai — elektroninių laiškų, kuriais siekiama išvilioti pinigus, informaciją, užvaldant netgi pareigūnų kompiuterius, išsiunčiant duomenis už Lietuvos ribų.
Lietuva 2018 metais ėmėsi lyderystės stiprinant kibernetinį saugumą ir tarptautinėje plotmėje. Lietuva vadovauja vienai iš Europos Sąjungos iniciatyvų, kuriant bendras kibernetines greitojo reagavimo pajėgas.
Pernai sausį pasaulio ekonomikos forume Davose dalyvvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pristatė Lietuvos patirtį ir pasiekimus užtikrinant kibernetinį saugumą. Prezidentė teigė, kad kibernetinės erdvės saugumas šiandien prilygsta valstybės sienų apsaugai, todėl jai būtina užtikrinti tinkamą finansavimą ir iš naujosios ES finansinės perspektyvos.
Pasak šalies vadovės, Europos Sąjungoje vien per dieną fiksuojama apie 4 tūkstančius, o Lietuvoje — apie 55 tūkstančius kibernetinių atakų per metus.
