VILNIUS, kovo 12 — Sputnik. Latvijos valdžios institucijos užsimerkia prieš realias problemas, nes jas sunku išspręsti, ir ieško išgalvotų problemų, mano ekspertas Nikolajus Meževičius.
Latvija užbaigė tvoros su spygliuota viela statybą pasienyje su Rusija. Aptvertos teritorijos ilgis yra 93 km. Kai kuriose vietose tvoros aukštis siekia 2,7 metrus. Bendros statybos išlaidos sudaro daugiau nei 21 mln. eurų.
Pasak "Sputnik Lietuva" Baltijos studijų asociacijos prezidento, ekonomikos mokslų daktaro, profesoriaus Nikolajaus Meževičiaus, tokios sienos statyba Latvijoje yra nepagrįsta nei ekonominiu, nei kovos su nelegalia migracija požiūriu, nes realybėje migrantų srauto nėra.
"Labiausiai tikėtina, kad mes susiduriame su paranojiška baime, nes ji neturi racionalaus pagrindo ir jai jo nereikia. Be to, tokie veiksmai leidžia konsoliduoti visuomenę. Lengviau kovoti su neegzistuojančia grėsme, nei su ta, kuri iš tikrųjų egzistuoja, pavyzdžiui, su Latvijos išnykimu. Daugumai darbingo amžiaus gyventojų išvykus į kitas šalis, socialinio kapitalo kokybė mažėja, tai galima pastebėti bet kuriame Latvijos mieste, įskaitant Rygą, tačiau su tuo kovoti sunku. Tvora — tai realybė, kuri pabrėžia likusį Latvijos suverenumą, bet iš tikrųjų nesuteikia jokios naudos, išskyrus, žinoma, naudą statybininkams, kurie gaus atlyginimą už tvoros statybą", — pažymėjo ekspertas.
Bendra Latvijos ir Rusijos siena siekia 283,6 km, tvoros statybos kainavo 21,168 mln. eurų.
Lietuvos valdžia planuoja pastatyti tvorą ties Lietuvos siena su Baltarusija iki 2020 metų.
