VILNIUS, kovo 12 — Sputnik. Greitieji "Rail Baltica" traukiniai iš Talino į Varšuvą ir iš Talino į Vilnių pradėjus veikti linijai kursuos keturis kartus per dieną, praneša "Rail Baltica".
Planuojama, kad dešimties metų laikotarpyje šis skaičius išaugs iki šešių traukinių. Papildomai, Vilnius-Kaunas-Varšuva maršrutu per dieną kursuos net iki 10 traukinių. Taigi, "Rail Baltica" užtikrins greitųjų traukinių susisiekimą tarp Baltijos šalių sostinių kas dvi valandas.
Be to, plane numatyti du naktinių traukinių maršrutai Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva-Berlynas ir Vilnius-Kaunas-Varšuva-Berlynas, kurie leis pasiekti labiau nutolusius kelionės tikslus Europoje.
Keleiviai taip pat galės per 10 minučių iš Rygos centrinės stoties pasiekti Rygos tarptautinį oro uostą. Šie traukiniai kursuos ne rečiau kaip kas 30 minučių.
Greitųjų traukinių eismo intensyvumas nustatytas remiantis planuojama keleivių paklausa, kuri buvo įvertinta "Rail Baltica" traukinių eismo plane 2026-2056 m. Planas, parengtas Vokietijos kompanijos "ETC Gauff Mobility GmbH", apsijungusios į konsorciumą su "COWI A/S" (Danija) ir "Institut für Bahntechnik GmbH" (Vokietija) įmonėmis, atspindi modernų, integruotą metodą, kuomet rinkos paklausa ir vystymasis buvo pasirinkti pagrindiniai kriterijai, kuriuos įvertinus buvo parengtas traukinių tvarkaraštis.
"Pagrindinis šio traukinių eismo plano tikslas — parodyti, kaip "Rail Baltica" geležinkelio infrastruktūra patenkins transporto paklausą vidutiniu ir ilguoju periodu, garantuojant pajėgumus teikti visų tipų traukinių paslaugas. Šis planas bus naudojamas užtikrinti, kad "Rail Baltica" linija bus efektyviai naudojama nuo pat pirmosios veiklos dienos, tuo pačiu suteikiant galimybes plėsti keleivių ir krovinių pervežimo paslaugas pasibaigus pereinamajam laikotarpiui", — teigė Jean-Marc Bedmar, "RB Rail AS" Sistemų ir eksploatacijos skyriaus vadovas.
Projektas "Rail Baltica"
"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą. Lietuva jau nutiesė kelią nuo Lenkijos sienos iki Kauno.
Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 milijardo eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 milijardo eurų, iš kurių iki 85%, tikimasi, finansuos ES.
Europos Komisija ne kartą ragino Baltijos šalis pasiekti kompromisą dėl projekto ir neatidėlioti jo įgyvendinimo, kitaip jos gali prarasti ES finansavimą.
Baigti tiesti europinės vėžės geležinkelį iki Talino planuojama 2025 metais, o pradėti eksploatuoti 2026 metais.
