Tarptautinės moters dienos, kuri tradiciškai švenčiama daugelyje šalių, išvakarėse Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis nepaprastai pakėlė nuotaiką, paskelbdamas anksčiau jo sumanyto "plano-chuligano" dėl Baltarusijos atominės elektrinės detales. Kaip paaiškėjo, buvęs Kelių policijos viršininkas ir sulaikytųjų palydos komandos komisaras Skvernelis gerai išmano chuliganizmą — taip lengvai ištarti frazę: "Dėde, pirk plytas!" gali tik tikras profesionalas. Su kuo sutapsi — taip tau ir reikia.
Lietuvos vyriausybės spaudos tarnyba nurodė pagrindinę ministro pirmininko plano idėją: "Saulius Skvernelis pasiūlys Baltarusijai panaudoti Baltarusijos AE sukurtą infrastruktūrą panaudoti gamtinių dujų elektrinės statybai". Pats iškilmių herojus buvo daug iškalbingesnis: "Mes siūlome Baltarusijai strateginį sprendimą dėl nepriklausomos ir diversifikuotos energetikos ekonomikos plėtros. Lietuva gali būti geras pavyzdys ir naudinga partnerė Baltarusijai".
Nepaisant gana solidaus amžiaus, ministras pirmininkas yra jaunos sielos žmogus — kaip ir kai kurie berniukai ir mergaitės, besimokantys aukštesnėse vidurinės mokyklos klasėse, Saulius Skvernelis yra tikras, kad "elektros energija gaunama iš rozetės".
Panaudoti AE infrastruktūrą gamtinių dujų elektrinei statyti galima be jokių problemų ir gana nebrangiai — jums reikės sumokėti tik už buldozerių darbą, kurie turi nugriauti viską, kas buvo pastatyta Baltarusijos AE statybvietėje, ir išvežti šiukšles. Skvernelis teisus — įgyvendindama tokį "projektą" Lietuva tikrai gali tapti geru pavyzdžiu ir naudinga partnere Baltarusijai — buvusių gamyklų ir fabrikų pavertimo prekybos centrais patirtis yra tiesiog stulbinama.
Reaktoriaus pastate — parduotuvė, panaudoto branduolinio kuro baseine — vandens atrakcionai, o pasitelkus reaktoriaus korpusą su ketaus kūju bus galima sugroti atsisveikinimo su sveika nuovoka melodiją. Tačiau net ir brangiai pardavus visus dviejų Baltarusijos branduolinių jėgainių įrenginius į metalo laužą, nepavyks grąžinti Rusijai dešimties milijardų dolerių tarpvalstybinės paskolos, kuri panaudota Astravo AE statybai, o ir Aleksandras Lukašenka nėra tas lengvatikis "dėdė", kuris sutiktų pirkti plytas iš chuligano.
SGD projektas su lietuvišku akcentu. 2018 metų rezultatai
Tuo tarpu Saulius Skvernelis, be abejo, puikiai suprato, koks juokingas yra jo pasiūlymas paversti AE į dujomis kūrenamą šiluminę elektrinę, ypač, kai liko tik keli mėnesiai iki pirmojo elektrinės reaktoriaus paleidimo, kai Rusijos paskola buvo investuota į infrastruktūrą, įrangą ir personalą.
Labiausiai "planas-chuliganas" yra panašus į nevilties šauksmą žmogaus, kuris supranta, kokia beprasmiška ir nepelninga avantiūra pasirodė esanti idėja išnuomoti plūduriuojantį regazifikacijos terminalą "Idependence", kuris nuo 2015 metų puošia Klaipėdos uostą. Mūsų portalas jau ne kartą nagrinėjo šį projektą — Lietuvos pasitraukimą iš trišalio susitarimo su Latvija ir Estija, dujotiekio tiesimą iš Klaipėdos į požeminę dujų saugyklą Inčukalnyje, ir t.t.
Neseniai buvo apibendrinti 2018 metų terminalo "Independence" veiklos rezultatai. Ataskaitą paskelbė "Independence" operatorė "Klaipėdos nafta", o terminalo savininkė yra Norvegijos bendrovė "Hoegh LNG".
2018 metais "Klaipėdos nafta" regazifikavo ir paleido į Lietuvos dujų sistemą 879 mln. kubinių metrų gamtinių dujų, o tai atitinka 22 proc. "Independence" pajėgų. "Klaipėdos naftos" pelnas pardavus gamtines dujas 2018 metais sudarė 64,5 mln. eurų.
"Independence" nuomos kaina pagal sutartį su "Hoegh LNG" yra 66 milijonai JAV dolerių, "Klaipėdos naftos" pelnas 2018 metais buvo daug mažesnis — reikia atsižvelgti į tiekiamos SGD sąnaudas, dujų saugojimo Inčukalno PDS kainą ir kitas eksploatacijos išlaidas.
2019 metais Lietuvos bendrovės laukia dar įdomesnis rezultatas, nes vasario viduryje laikinai sustabdytas SGD įrenginių darbas dėl "Independence" įrangos techninio aptarnavimo darbų, kurie truks iki kovo pabaigos. Tai reiškia, kad SGD tiekimas neišvengiamai bus dar mažesnis, o "Klaipėdos naftos" nuostoliai bus dar didesni.
Tuo tarpu 2019 metų vasario 15 dieną Latvija, Estija ir Suomija pasirašė susitarimą dėl dujų rinkos, kuri veiks pagal bendras taisykles, sukūrimo nuo 2020 metų. Lietuva tiesiog nebuvo pakviesta į derybas dėl bendros dujų rinkos projekto įgyvendinimo — avantiūra su "Independence" Baltijos kaimynėms parodė, kokia ji yra nepatikima partnerė.
Tunelis be prošvaisčių
Žinoma, Saulius Skvernelis nedalyvavo rengiant projektą "Independence", tačiau jis, kaip ministras pirmininkas, turės prisiimti atsakomybę už Lietuvos valstybės biudžetą ir rasti būdų, kaip padengti nuostolius iš Lietuvos SGD projekto. Jokių racionalių idėjų dėl SGD naudojimo pačiame Lietuvos energetikos sektoriuje nėra, o ES neketina mokėti jokių kompensacijų už parodytą "kūrybinę iniciatyvą".
Jei Rusijai "Brexit" kelia tik pašalinio stebėtojo akademinį susidomėjimą, tai su Lietuva jis yra tiesiogiai susijęs. Jungtinė Karalystė buvo viena iš pirmaujančių Europos Sąjungos ekonomikų ir buvo donorė, perkėlusi nemažą sumą į vadinamąjį ES Sanglaudos fondą. Šis fondas buvo naudojamas mažiausiai išsivysčiusioms Sąjungos narėms, tame tarpe ir Lietuvai, paremti. Todėl dabar pagalba Lietuvai bus daug kuklesnė.
Rimti investuotojai į šalį, kurios energetika yra 70–80 proc. priklausoma nuo importo, nenori ateiti — jie renkasi šalis, kuriose gamybos įrenginių veikimo sąlygos yra labiau nuspėjamos. Trumpai tariant, Lietuva atsidūrė tunelyje, kuriame nėra šviesos.
Ministras pirmininkas su jaunatvišku entuziazmu gali Baltarusijai teikti juokingiausius pasiūlymus, bet stebėtis tuo, kad kaip atsakymas bus girdimas tik skardus juokas, Sauliui Skverneliui tikrai neverta. Baltarusijos vadovybė negali priimti tokio nuostolingo pasiūlymo naudoti SGD, kurios nereikalingos net pačiai Lietuvai, todėl į tokį pasiūlymą ji negali rimtai reaguoti — tik pasijuokti.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
