Aukščiausioji valstybės vadovybė atkakliai stengiasi ignoruoti tautininkų nuotaikų didėjimą.
29-ųjų Nepriklausomybės atkūrimo metinių proga kovo 11 dieną prie Seimo įvyko pagrindinis šventinis renginys. Būtent ten nuskambėjo aistringos kalbos apie tai, kaip 1990 metų pavasarį Lietuva pirmoji iš 15 TSRS valstybių nusprendė palikti Sąjungos gretas. 1990 metų kovo 11 dieną 124 Aukščiausiosios Tarybos nariai pradėjo naują Lietuvos istorijos etapą.
"Tai diena, kai jaučiame pasididžiavimą savo tauta ir Lietuva", — sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri dokumento pasirašymo metu dar buvo Lietuvos komunistų partijos narė.
Keli tūkstančiai žmonių išklausė Lietuvos prezidentės ir buvusio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio žodžius. Vėliau visi kartu iškėlę vėliavas žygiavo pagrindiniu sostinės prospektu. Atkakliausi dalyviai pasiliko ir antrą kartą sudalyvavo eitynėse jau su nacionalistais, kuriuos žiniasklaida gražiai vadina "tautininkais".
Pati gamta priešinosi šioms nacionalistų eitynėms. Kai prasidėjo "tautininkų" maršas, Vilniuje kilo stiprus vėjas ir pradėjo snigti. Bet ar gali orai sutrukdyti tikriems patriotams? Juolab, kad atsirado tokia puiki galimybė — visiems girdint garsiai šūkauti: "Lauk iš Lietuvos!"
Pirmasis nacionalistų žygis įvyko 2013 metais. Tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas neleido žygiuoti Gedimino prospektu, tačiau pasiūlė nacionalistams surasti kitą vietą, kur jie galėtų išreikšti savo patriotizmą. "Tautininkai" nusispjovė į mero prašymą ir išdidžiai žygiavo Gedimino prospektu, šaukdami "Lietuva — lietuviams!" Eitynes prižiūrėjo sustiprintos policijos grupės.
Jau 2014 metais Lietuvos nacionalistai prie savo šūkio pridėjo brolių ukrainiečių šūkį: "Slava Ukraine! Gerojam slava!". O jau kitais metais nacionalistai net nesusirūpino gauti oficialų leidimą eitynėms. Ar šiais metais jie gavo tokį leidimą, žiniasklaida nutyli.
Per pirmuosius porą metų aukščiausioji šalies vadovybė dar bandė kažkaip nutolti nuo skandalingų nacionalistų eitynių. Valdžia iš savo kabinetų dar ragino "tautininkus" atsisakyti provokuojančio šūkio "Lietuva — lietuviams!". Žiniasklaidoje "nacionalistai" virto "tautininkais". Tačiau esmė nepasikeitė.
Šiandien nei iš Prezidentūros, nei iš Seimo, nei iš Vyriausybės negirdėti nė vieno priekaišto "tautininkams"...
Paskatinti tokios tylos Lietuvos nacionalistai kiekvieną dieną įgauna vis daugiau drąsos. Vis dažniau puošia savo plakatus svastikomis.
O žiniasklaida stengiasi viską įvynioti gražiais žodžiais apie "Senovės baltų Saulės simbolį".
Vienas iš Lietuvos tautininkų sąjungos lyderių Julius Panka 2016 metais prisikalbėjo iki to, kad atvirai prieštaravo Europos programai dėl pabėgėlių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų priėmimo. Ir tai įvyko dar prieš masinius neramumus "prieš pabėgėlius" Vokietijoje ir Italijoje.
"Šis šūkis, ypač šiais metais, yra labai aktualus ir įgauna visai kitą prasmę. Taip pat mes pamatėme, kad šiais metais alkanų dykaduonių gaujos veržiasi per Europos sienas, vykdomas naujas tautų kraustymasis. <...> Mes kovosime ir nepasiduosime, kad ir po šimto metų mūsų proanūkiai šauktų: "Lietuva — lietuviams!" — kalbėjo Panka.
Kaip Lietuvos vadovybė tolerantiškam Briuseliui paaiškins savo piliečių išsišokimus, pagražintus svastikomis ir nacionalistiniais šūkiais? Kol kas apie tai niekas negalvoja... Duok Dieve, niekas nepastebės. Briuselis ir pats turi daugybę problemų. Be to, nedidelės nacionalistų išdaigos tokioje mažoje valstybėje kaip Lietuva nieko nepakeis Europos Sąjungoje.
Šiais metais tokių garsių pareiškimų nacionalistų lyderiai sau neleido. Ir reti žurnalistų dėmesio sulaukę komentatoriai stengėsi neatskleisti savo vardų ir pavardžių. Gal ką nors nujaučia?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
